Atvykėlių iš Baltarusijos skaičiams pasiekus lig šiol neregėtas aukštumas visuomenėje verda diskusijos, ką su šiais žmonėmis daryti.
Vieni siūlo atsitverti tvora, kiti – atvykėlius sodinti į lėktuvus ir gabenti žmones ten, iš kur šie atvyko.
Tačiau pagal taisykles, net ir esant tvorai į Lietuvos teritoriją patekęs žmogus turi teisę pasieniečių paprašyti prieglobsčio, o prašymas turi būti svarstomas. Neteisėtų migrantų išsiuntimui galimybių nėra, kol jų priimti nesutinka kilmės valstybė, be to, dalis migrantų neturi dokumentų ir meluoja apie savo kilmę.
Užsieniečių išsiuntimo tvarka
Užsieniečių išsiuntimo procedūros yra detaliai aprašytos, tačiau, kaip 15min trečiadienį sakė Pabradėje esančio Užsieniečių registracijos centro (URC) viršininkas Aleksandras Kislovas, kiekvienas atvejis – labai individualus.
Anot jo, šiais metais į kilmės šalis buvo išsiųsta užsieniečių, tačiau kiek, kol kas nesuskaičiuota.
„Rusija, Tadžikistanas, Turkija, Irakas, Kazachstanas, berods. Baltarusija“, – paklaustas, į kokias šalis šiemet buvo išsiųsti asmenys, nepasiprašę ar negavę prieglobsčio, vardijo centro vadovas.
A.Kislovas atkreipė dėmesį, kad nederėtų maišyti užsieniečio išsiuntimo ir grąžinimo sąvokų.
Pagal įstatymą, grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai iš Lietuvos užsienietis išvyksta savo noru arba yra išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.
Tuo metu išsiuntimas, pagal įstatymą, yra priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos teritorijos.
Skaitykite daugiau: Valdžia tikisi per kelias savaites suderinti migrantų parsiuntimą į Iraką
Taip pat A.Kislovas pabrėžė, kad nederėtų maišyti pabėgėlio su prieglobsčio prašytoju.
Pastarasis – kreipęsis dėl prieglobsčio, bet kol kas nesulaukęs sprendimo, o gavusiam prieglobstį žmogui suteikiamas pabėgėlio statusas arba vadinamoji papildoma apsauga.
Jei prieglobsčio žmogus neprašo arba jo negauna, jis išsiunčiamas arba grąžinamas į kilmės šalį.
Į Baltarusiją – pėsčiomis
Paprašytas papasakoti, kaip vyko asmens ar asmenų grąžinimas į Baltarusiją, kuri su Lietuva dabar nebendradarbiauja, centro vadovas atkreipė dėmesį, kad iš mūsų šalies išsiunčiami įvairūs asmenys.
„Kalbant apie Baltarusiją, ne vien prieglobsčio prašantys asmenys atvyksta iš Baltarusijos. Yra užsieniečiai, kurie buvo kalėjime, yra užsieniečiai, kurie nelegaliai gabeno cigaretes ir pateko į Lietuvą, yra įvairių užsieniečių be prieglobsčio prašančių. Jų išsiuntimas taip pat vykdomas“, – pabrėžė jis.
Tačiau šiuo metu į Baltarusiją skrydžiai nevyksta – kaip baltarusį ten nugabenti?
Užsienietis tiesiog išleidžiamas iš Lietuvos ir eina link Baltarusijos
„Išsiuntimas su gretimomis valstybėmis vyksta labai paprastai: per pasienio kontrolės punktą. Užsienietis tiesiog išleidžiamas iš Lietuvos ir eina link Baltarusijos“, – pasakojo jis.
Pašnekovo teigimu, būna ir taip, kad į kilmės šalį užsienietis grąžinamas „su suvaržymo priemonėmis“.
„Būna, su medikų pagalba, socialinių darbuotojų pagalba vyksta. Situacijų yra labai daug ir įvairių“, – pabrėžė jis.
Ir dienos, ir metų klausimas
Kiek gali užtrukti migranto išsiuntimo procedūra?
A.Kislovas tikino, kad vieno atsakymo nėra, kiekvienas atvejis yra labai individualus: tai gali būti ir vienos dienos, ir metų klausimas.
„Viskas priklauso nuo to, ar jis turi kelionės dokumentą. Kelionės dokumentas yra grįžimo pažymėjimas, kuris išduodamas ambasadoje, arba pasas“, – paaiškino pašnekovas.
Jo teigimu, neteisėtai šalyje esantys žmonės sulaikomi teismo sprendimu, formuojama byla, priimamas sprendimas, užsienietis su juo supažindinamas, turi teisę jį apskųsti.
Jei atvykėlis neturi dokumentų, kreipiamasi į ambasadą, vyksta susirašinėjimas dėl dokumentų gavimo.
„Jeigu gaunamas dokumentas arba žmogus turi pasą, vertinami rizikos faktoriai, sprendžiama dėl palydos organizavimo poreikio. Tuomet derinami maršrutai. Tiesioginio skrydžio dažniausiai nėra, todėl reikia derinti tranzitą per kitą šalį, informuoti aviakompaniją, užsakyti bilietus priklausomai nuo to, ar žmogus skrenda su palyda, ar ne. Tuomet yra išsiunčiamas“, – sakė jis
Situacijų, sprendžiant šiuos klausimus, pasak pašnekovo, yra pačių įvairiausių, todėl visos tvarkos trumpai paaiškinti neįmanoma.
Kai kurios šalys, anot centro viršininko, išduoda kelionės dokumentą tik su sąlyga, kad užsienietis pats sutinka grįžti.
Kai kurios šalys, anot centro viršininko, išduoda kelionės dokumentą tik su sąlyga, kad užsienietis pats sutinka grįžti.
Tačiau, pavyzdžiui, Kubos atveju – jei žmogus iš jos išvykęs ilgiau nei dveji metai, net turintis pasą, būtina gauti leidimą jam atvykti į savo kilmės šalį.
„Nes tada jau laikoma, kad jis nebėra pilietis ir pilietybė anuliuojama. Yra labai daug niuansų, kaip, ko gero, kiekviename procese“, – pasakojo jis.
Ar galima neįleisti į šalį?
Tas pats ir dėl pasiūlymų „užminuoti pasienį“, „apšaudyti migrantus“, „susodinti juos į lėktuvą ir nusiųsti į Baltarusiją“
Komentuodamas diskusijas apie galimybę neįsileisti migrantų „nustumiant nuo tvoros“, VSAT atstovas spaudai G.Mišutis patikino: „Lietuva yra teisinė valstybė ir „nustumti nuo tvoros“ žmones, patekusius į jos teritoriją, nėra jokio pagrindo. Tas pats ir dėl pasiūlymų „užminuoti pasienį“, „apšaudyti migrantus“, „susodinti juos į lėktuvą ir nusiųsti į Baltarusiją“.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, anot G.Mišučio, sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima VSAT.
„Tačiau tai susiję su vykimu per kontrolės punktus, o ne su sienos kirtimu neleistinoje vietoje“, – pabrėžė jis.
Kada užsienietis grąžinamas, o kada – išsiunčiamas?
Pagal minėtą įstatymą, užsienietis į kilmės šalį grąžinamas, kai jam panaikinta ar baigė galioti viza, laikinas ar nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje.
Taip pat tais atvejais, jei į Lietuvą atvyko teisėtai, bet nebeturi leidimo gyventi mūsų šalyje, bet privalo turėti.
Grąžinimas vyksta, kai užsienietis neteisėtai atvyko, neteisėtai yra Lietuvoje ir prašo leisti savanoriškai išvykti.
Sprendime grąžinti užsienietį, įvertinus jo galimybes kuo greičiau išvykti ir jei jis bendradarbiauja, nustatomas 7-30 dienų terminas.
Užsieniečio išsiuntimas vykdomas tuomet, kai žmogus neįvykdė įpareigojimo išvykti pats, taip pat, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
Išsiuntimas vykdomas ir tais atvejais, jei jo buvimas Lietuvoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
