Pareigūnų profesinių sąjungų atstovai teigia manantys „kad, vykdydami policijos reformą, departamento vadovai viso labo siekė pasigerinti savąjį įvaizdį, o apie visuomenės saugumą, kaip rodo realūs nusikalstamumo statistikos pokyčiai, galvojama nebuvo“.
Taip Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos Respublikos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų įstaigų profesinė sąjunga rašo ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės tikinimu, „po reformos policijos tarnybą buvo priversti palikti daugiau nei trys tūkstančiai patyrusių ir kompetentingų pareigūnų. Tai lėmė, kad tarnyboje likusių pareigūnų darbo krūvis neproporcingai išaugo – žmonės dirba naktimis, be poilsio dienų“.
„Todėl ir turime prastesnę darbo kokybę, ką atspindi nusikalstamumo statistikos pokyčiai. Per metus išaugo bendras nusikaltimų skaičius, vėl vis dažniau girdime apie sunkius nusikaltimus, kuriuos buvome beveik pamiršę: transporto priemonių grobimą, plėšimus ir nužudymus viduryje dienos, turto prievartavimą. Manau, kad tai yra departamento vykdyto eksperimento, kuris kažkodėl vadinamas reforma, pasekmė“, – pranešime cituojama R.Katinienė.
„Policijos departamento bandymai sukurti iliuziją, kad gatvėje yra daugiau patruliuojančių policininkų yra pavojingi pačių pareigūnų sveikatai ar net gyvybei, – priduriama pranešime. – Pastaruoju metu pareigūnai vis dažniau siunčiami patruliuoti po vieną, jie tai daro neturėdami būtiniausių darbo priemonių: neperšaunamų liemenių, specialių pirštinių, kaukių, ginklų, automobilių.“
R.Katinienės teigimu, policijos departamentas „pompastiškai pristatė naujus savo automobilius“, tačiau nepaminėjo, jog jais naudojasi nedidelė dalis policijos ekipažų: „Kiti automobiliai – seni, techniškai netvarkingi. Patruliavimas jais, ypač skubūs vykimai į įvykio vietas, kelia pavojų ne tik patiems pareigūnams, bet ir paprastiems žmonėms. Be to, statistika rodo, jog yra išaugęs ir reagavimo į iškvietimus laikas“.
Profesinės sąjungos teigia nerimaujančios ir dėl pareigūnų darbo užmokesčiui suplanuotų lėšų, kurios esą vis dažniau skiriamos įvairioms prekėms ar paslaugoms įsigyti.
Departamento vadovybė naudojasi savo galiomis skaldydama policijos bendruomenę ir kurdama sau lojalių vadų ir vadukų kastą.
„2016 m. policininkų darbo užmokesčio fondas buvo dirbtinai sumažintas 5 mln. eurų, o pernai net 7 mln. eurų. Be to, anot profsąjungų atstovų, departamento vadovybė naudojasi savo galiomis skaldydama policijos bendruomenę ir kurdama sau lojalių vadų ir vadukų kastą“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Nors vadovybė kalba apie augantį darbo užmokestį ir „Programos 1000“ įgyvendinimą, bet vieniems pareigūnams tenka dirbti naktimis, viršvalandžius ar papildomus darbus, o kitiems sudaromos sąlygos papildomai užsidirbti budint namuose ar tiesiog gaunant nustatytas priemokas. Be to, lojalūs vadovai prisiduria prie darbo užmokesčio dalyvaudami įvairiuose projektuose. Mūsų žiniomis, tokias papildomas pajamas gauna ir pats generalinis komisaras Linas Pernavas“, – teigia LPPS vadovė.
Pareigūnai tikina prašantys valstybės institucijų kuo skubiau įvertinti Policijos departamento veiksmus ir, jei bus nustatyti pažeidimai, reikalauti asmeninės juos padariusių pareigūnų atsakomybės.
Antradienį spaudos konferencijos metu L.Pernavas, kalbėdamas apie praėjusių metų policijos veiklą, džiaugėsi, kad daugiau pareigūnų atsirado gatvėse, nusikalstamumo situacija nesuprastėjo, o kai kuriais atvejais pagerėjo – 2017 m. policija užregistravo 61 451 nusikalstamą veiką, 2016 m. – 56 159, 2015 m. – 69 062, 2014 – 78 938.
Spaudos konferencijos metu buvo kalbėta ir apie iškvietimus, kai į įvykio vietą vyksta vienas pareigūnas.
„Lietuva nėra Irakas, Lietuva yra saugi Europos Sąjungos šalis. Įforminti ar priimti pareiškimo dėl paprastos vagystės saugiame rajone neefektyvu siųsti du, kai vienas tik stovi, kol įforminama. Kur nėra ginčo, nėra muštynių ir kitų dalykų. Pagal pareigas, budėtojas priima racionalius sprendimus. Nesiunčiame tanko, artilerijos ten, kur jos visai nereikia“, – tądien dėstė generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Policijos vadovybė reformos ėmėsi 2016 metais. Jos esmė – sujungti kriminalinę ir viešąją policiją. Įgyvendinant pertvarką buvo tikėtasi padidinti visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerinti pareigūnų darbo sąlygas.
