LKT nori, kad tas pats psichologas konsultuotų, o po to ir vertintų konsultuojamo nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat norima, kad tas pats psichologas galėtų konsultuoti ir nuteistąjį, ir su juo dirbantį pareigūną. Tai, pasak LTPF atstovų, psichologus stato į labai pavojingą situaciją ir iškreipia psichologo darbą tokioje sudėtingoje aplinkoje, kaip įkalinimo įstaigos.
„Įvardytos probleminės vietos pareigybėse sukels sumaištį dėl taip išpreparuotų psichologų funkcijų. Negana to, kad specialistai LKT užmojus vertina kaip labai pavojingai kuriamą sistemą, tai ji dar ir daroma eilinį kartą ignoruojant profesines sąjungas. Deja, tai vyksta vos pasikeitus LKT vadovui. Tokia darbo pradžia nieko gero nežada“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vilniaus kalėjime dirbantis ir šios sistemos pareigūnams atstovaujantis LTPF pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius teigia, kad staiga pasikeitęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovų bendravimas su socialiniais partneriais verčia sunerimti.
„Keičiamos tokios svarbios funkcijos ir net nevykdomos kontaktinės konsultacijos su profesinėmis sąjungomis. Stebina pozicija nevertinti profesinių sąjungų teikiamų pasiūlymų ir nuogąstavimų dėl naujųjų psichologų pareigybės aprašymų. Toks ignoravimas neišvengiamai įneš tik didesnes problemas. Jau turėjome krizę reformuojant tuometinio Lietuvos Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų psichologų sektorių, darbą tada paliko daug gerų specialistų. Dabar neatsižvelgus į dirbančių psichologų pastebėjimus ir lūkesčius, turėsime dar blogesnę situaciją.
Jau dabar psichologų krūviai nežmoniški, vietoj penkių žmonių dirba vienas ar, geriausiu atveju, du specialistai. Visas problemas aiškiai išsakėme tiek teisingumo ministrei, tiek jai pavaldžiam naujajam Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui Mindaugui Kairiui. Kol kas matėme tik „ketinimą susirūpinti“, nes ,mūsų žiniomis, naujasis ir daug įtampų Resocializacijos specialistams keliantis psichologų pareigybės aprašymas jau patvirtintas, – stebisi D.Čekavičius.
LTPF rašte, skirtame teisingumo ministrei E. Dobrowolskai, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija teigė iš esmės nepritarianti kalėjimų Resocializacijos skyriaus psichologo pareigybės aprašymo projektui, todėl LKT Darbuotojų valdymo komitete dėl to pateikė atskirą nuomonę. Kelios pagrindinės tokios pozicijos priežastys:
- Psichologas, kuris konsultuoja nuteistuosius, negali tam pačiam nuteistajam atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tai gali būti Psichologų etikos kodekse įtvirtinto Konfidencialumo principo pažeidimas. Psichologui kils etinių dilemų, kokią informaciją rašyti į vertinimą, o kurią palikti neaprašytą.
- Tas pats psichologas, konsultuodamas nuteistuosius bei darbuotojus, negali išlikti objektyvus abiejų pagalbos gavėjų grupėms, kadangi su darbuotojais jis susijęs darbiniais ryšiais bei, dirbdamas su jais ir spręsdamas įvairaus pobūdžio darbines problemas (susijusias su nuteistųjų resocializacijos procesu) sukuria tarpusavio ryšius, kurie vienareikšmiškai formuoja išankstines psichologo nuostatas (teigiamas arba neigiamas) į bendradarbius, kuriuos jis turėtų konsultuoti. Tai visiškai nesuderinama su psichologo etikos principais ir standartais.
- Projekte nenurodytas darbuotojo pavaldumas. Nėra aišku, kuriai resocializacijos komandai (užimtumo, socialinio darbo ir psichologinių intervencijų, vertinimo ir analizės) šis specialistas yra priskiriamas. Tai yra ypatingai svarbu, nes yra keturios atskiros komandos, kuriose dirbantys darbuotojai atsakingi už skirtingas nesidubliuojančias funkcijas. Psichologo funkcijos negali dubliuotis, jis negali būti nepriskirtas nei vienai komandai.
LTPF ministrės prašė įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą nekeisti šiuo metu galiojančio vyriausiųjų psichologų, vyresniųjų psichologų ir psichologų pareigybių sąrašo (nenaikinti esamų ir nesteigti kitų psichologų pareigybių), nepatvirtinti kalėjimų Resocializacijos skyriaus psichologo pareigybės aprašymo projekto ir kuo skubiau maksimaliai užpildyti laisvas kalėjimų psichologų pareigybes.
