Uostamiesčio pareigūnų surinkta statistika byloja, kad daugiabučiuose, kurių gyventojai susivienijo ir pasiryžo burtis į saugios kaimynystės bendruomenės, nusikaltimų užfiksuojama itin mažai ar visai neužfiksuojama.
Pastebima, kad visuomenėje vis dar gajus suvokimas, kad pranešti apie nusikaltimus – tolygu skundimui.
Pasak Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vadovo Kazimiero Sinkevičiaus, šiuo metu, kai nuogąstaujama dėl augančio nusikalstamumo, gyventojai turėtų ranka rankon dirbti su pareigūnais.
Šiuo metu uostamiestyje veikia 16 saugios kaimynystės bendruomenių. Viena naujausių įsikūrė Taikos pr. 95-ajame name. Kaip pastebėjo Klaipėdos miesto 4 policijos komisariato, kurio ribose veikia net 11 tokių bendruomenių, viešosios policijos nuovados viršininkas Albinas Misevičius, iš tų namų visai negauta pranešimų apie nusikaltimus.
Nors pripažįstama, kad prikalta lenta ant namo nėra visiškas saugumo garantas, tokios bendruomenės iš tiesų yra artimesnės. Anot pašnekovų, svarbiausia, kad kiekvienas gyventojas turi savo kaimynų telefonų numerius ir jei nutiktų nelaimė – galėtų jiems pasiskambinti. „Ta nelaimė nebūtinai turi būti plėšimas. Tai gali būti ir kokia vamzdyno avariją. Kai turi kaimyno telefoną – viską gali išspręsti paprasčiau, nereikia ieškoti per radiją“, – aiškino A.Misevičius.
Pasak vienos iš saugios kaimynystės projekto autorių, Viešosios policijos Bendrosios prevencijos poskyrio viršininkės Rasos Švanienės, projekto idėja yra daugiau moralinė. „Bendruomenei suvienyti kartais reikia labai nedidelės paskatos: pasidalinti telefonų numeriais, rengti susirinkimus, paprašyti, kad namuose būnantys vyresnio amžiaus kaimynai akyliau stebėtų, kas vyksta aplinkui“, – sakė ji.
Kartu su saugios kaimynystės projektu, įgyvendinama ir kita programa, raginanti pastebėjus apie nusikaltimus nepraeiti pro šalį, pranešti apie tai pareigūnams. Pastebima, kad visuomenėje vis dar gajus suvokimas, kad pranešti apie nusikaltimus – tolygu skundimui.
