Į redakciją kreipėsi Anastasija, kuri dalyvavo minėtoje diskusijoje. Ji išreiškė poziciją, kad yra vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kurie bijo šunų, bet jų tėvai neprašo juos uždrausti. Anastasijos teigimu, jie tiesiog prisitaiko prie esamos aplinkos.
Tačiau viena iš internaučių vardu Ieva iškėlė klausimą, kad „gal autistai vis dėlto turi būti savo vietoje“. Vėliau ji patikslino, kad „savo vietoje“ reiškia „ligoninėje su vaistukais“, esą jiems „ten saugiau ir bijoti aplinkos nereikėtų“. Tokia pastaba iššaukė Anastasijos pyktį, o minėta internautė pažėrė ant žaizdos druskos dar: „Nebandysiu invalidų integruoti visuomenėn tiesiog. Kai brokuotus gyvūnus, tai visi gudrūs migdo. O kam tokius vaikus pasilikti?“
Pati negalią turinti moteris ir auginanti vaiką su negalia į tokius pareiškimus sureagavo itin jautriai.
„Nė vienas iš mūsų nenorėjo negalios ir negalia nereiškia, kad mes blogi ar neverti gyventi“, – kalbėjo Anastasija.
15min susisiekė su moterimi, kurios komentarai įskaudino Anastasiją. Ši teigė, kad jos žodžiai buvo skirti tik Anastasijai.
„Ji nesiskaito su gyvūnais, man vienodai ant jos ir jos vaikų. Kai pakeis požiūrį, pakeisiu ir aš. O kiti komentarai pritarė man“, – lakoniškai teatsakė ji.
Parodo neigiamą autorės požiūrį į negalią turinčius vaikus
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė 15min teigė, kad toks moters komentaras tikrai parodo neigiamą autorės požiūrį į negalią turinčius vaikus.
„Dėl to, ar juo gali būti skleidžiama neapykantos kalba, siūlyčiau pasikonsultuoti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Be to, pamačius tokį komentarą galima informuoti „Facebook“ administraciją, kad netinkamas turinys būtų pašalintas“, – patarė ji.
Turi diskriminacinių elementų
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos komentare 15min teigiama, kad vertinant paskleistą informaciją segmentiškai teigtina, kad raiška turi diskriminacinių elementų.
„Komentare asmenys, turintys sveikatos sutrikimų ar negalią (autizmas) yra išskiriami iš bendros visuomenės imties, kaip nelygūs, tokiu būdu yra devalvuojamas asmens ar jų bendruomenės orumas. Tokia raiška turėtų būti traktuojama kaip neapykantos kalba, jeigu būtų galima nustatyti, kokia buvo asmens rašiusio šiuos komentarus intencija“, – teigiama tarnybos paaiškinime.
Tačiau, pasak tarnybos, paskleistos viešosios informacijos segmentuotas vertinimas negali būti baigtinis.
„Net ir užgauli, įžūli nuomonė gali būti traktuojama kaip neperžengianti saviraiškos laisvės ribų, jeigu tai yra, pavyzdžiui, satyrinio pobūdžio turinys (tarkime kritikuojantis tam tikrą socialinį reiškinį ar teisėkūros procesus), kurį nustatyti ar konstatuoti galima tik įvertinus kontekstą“, – teigiama komentare.
Anot tarnybos, nagrinėjamu atveju kontekstas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į publikacijos, kurios komentarų skiltyje vyksta diskusija, tematiką. Be to, svarbu nustatyti, į ką referuoja paskyros valdytoja, teigdama „tik palyginau, kaip ir dauguma“ (kadangi vertinant informacijos segmentą nėra aišku, kas su kuo yra lyginama).
„Jeigu minimos kontekstinės reikšmės neturėtų elementų, padedančių indikuoti intenciją, komentarai būtų vertinami pavieniui (segmentiškai), t. y. pagal teiginių lingvistines reikšmes, kurios, kaip dėstyta anksčiau, yra diskriminacinės. Nuodugniam, teisingumą užtikrinančiam, vertinimui atlikti reikalinga papildoma informacija: nuoroda į publikaciją; nuoroda į feisbuko įrašą, kurio komentarų skiltyje vyko diskusija“, – teigiama tarnybos paaiškinime.
Vis dėlto feisbuke minėto įrašo nebeliko, tačiau žurnalistė turi išsisaugojusi jos fragmento stop kadrą.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, veikia iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
