Nuotolinis pokalbis skirtas pasirengti spalio 21–22 dienomis Briuselyje vyksiančiam EVT susitikimui. Numatomos šio susitikimo pagrindinės temos – migracija, kylančios energijos kainos ir COVID-19 pandemijos valdymas. Susitikime taip pat planuojama skirti dėmesio artėjančiam ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, Klimato kaitos Glazge (COP26) konferencijai, skaitmeninimo ir prekybos klausimams.
Lietuvos Prezidentas, kalbėdamas energijos kainų klausimu, pabrėžė, kad ši problema gali būti sprendžiama didinant ES šalių energetinį saugumą ir nepriklausomumą, investuojant į energijos šaltinių įvairovę ir žaliąją energetiką, mažinant energetinį skurdą. Reikia išnaudoti ES vidaus rinkos privalumus derantis su energetinių išteklių tiekėjais, taip pat stiprinti rinkos priežiūrą. Prezidentas akcentavo, kad ES šalims būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių iškastinio kuro importo, nes dabartinė padėtis parodo, kad tiekėjai yra linkę manipuliuoti energijos kainomis ir naudoti jas kaip politinį įrankį.
„Su aukštų energijos kainų problema Lietuva susiduria ne pirmą kartą. Jau esame mokėję už Rusijos dujas brangiausiai visoje Europoje ir iš to pasimokėme. Diversifikacija yra vienintelis būdas pasiekti energetinę nepriklausomybę ir valdyti kylančių kainų rizikas“, – teigė Prezidentas.
Kovos su COVID-19 pandemija klausimu šalies vadovas kvietė didesnį dėmesį skirti visuomenės informavimui ir kovai su dezinformacija. Būtina parengti rekomendacijas ES mastu dėl imunitetą stiprinančios vakcinacijos dozės. „Vakcinacijos tempo išlaikymas yra esminė sąlyga kovai su pandemija“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie nelegalią migraciją, šalies vadovas akcentavo, kad Baltarusijos režimo hibridinė ataka tęsiasi, tad būtina Europos Sąjungai imtis neatidėliotinų veiksmų kovojant su tokio pobūdžio grėsmėmis. Lietuva teikia savo pasiūlymus dėl poreikio keisti Europos Sąjungos migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos teisės aktus ir kviečia Europos Sąjungos lyderius pavesti Europos Komisijai parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Aptardamas artėjantį ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, Prezidentas akcentavo, kad tai yra puiki proga Europos Sąjungai suformuoti aiškią politinę ambiciją šio regiono atžvilgiu. Šalies vadovo teigimu, pirmiausia asocijuotiesiems partneriams – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui – turime suteikti galimybę palaipsniui integruotis į ES vidaus rinką. Ilgalaikis tikslas – jų pilna europinė integracija.
