Gairės pirmiausia skirtos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovams. Dokumente apibrėžiama, kaip turėtų atrodyti skaitmeniniam amžiui pasirengusi mokykla ir pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip tokią mokyklą sukurti.
Skaitmeninio švietimo gairės buvo rengiamos pasitelkiant geruosius užsienio šalių pavyzdžius ir remiantis interneto tiekėjų, edukacinių technologijų bei kibernetinio saugumo ekspertų, akademikų įžvalgomis. Gaires rengusi programos „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Julija Skerniškytė sako, kad į dokumentą netilpo visi mokykloms vertingi pasiūlymai, visos aktualios temos.
„Tikimės, kad parengtos gairės padės stiprinti dialogą tarp valstybinių institucijų, skaitmeninių sprendimų kūrėjų ir mokyklų, padedant spręsti realias problemas, su kuriomis susiduria mokyklos. Technologijų sritis yra viena sparčiausiai besikeičiančių ir tobulėjančių sričių, tad neabejotina, jog gairėse pateikiama informacija bus periodiškai atnaujinama ir papildoma“, – tikina J.Skerniškytė.
Į gairių rengimo procesą buvo įtrauktos ir mokyklų bendruomenės. 2022 m. pabaigoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 mokyklų vadovų iš visos Lietuvos. Apklausos rezultatai leido identifikuoti problemas ir barjerus, trukdančius sklandžią mokyklų skaitmenizaciją, ir suprasti, kokios pagalbos joms labiausiai reikia.
Taip pat organizuotos dirbtuvės, kuriose dalyvavo daugiau kaip 80 mokyklų vadovų, mokytojų ir IT administratorių iš Kėdainių, Šiaulių, Marijampolės ir Klaipėdos rajonų. Dirbtuvių dalyviai aktyviai teikė pasiūlymus dėl gairių turinio.
Gairės rengtos ne kaip baigtinis idėjų ir įžvalgų rinkinys, o kaip dokumentas, kuriame, remiantis susisteminta ekspertų ir mokyklų vadovų patirtimi, pateikiama esminė informacija apie skaitmenizavimą mokyklose, pabrėžiant svarbiausius saugaus ir efektyvaus technologijų naudojimo principus.
Šiame dokumente aptariamos svarbiausios skaitmeniniam švietimui aktualios temos: darbuotojų skaitmeninės kompetencijos, mokytojo ir mokinių darbo vietų paruošimas, interneto prieiga mokyklose, kibernetinio saugumo klausimai, skaitmeninių priemonių naudojimas ir kt.
Pavyzdžiui, gairėse galima rasti rekomendaciją, kaip apskaičiuoti, ar mokykloje yra užtektinai kompiuterių (nešiojamųjų ir stacionarių) mokiniams, dalyvaujantiems elektroniniuose pasiekimų patikrinimuose, pateikta rekomenduojama interneto sparta, paaiškinti belaidžio interneto tinklo principai.
Pasak Edtech eksperto, Neringos sporto mokyklos direktoriaus Norberto Airošiaus, rengiant gaires siekta, kad jose mokyklų vadovai rastų praktinius atsakymus į kasdien kylančius klausimus ir daug naudingų mokyklų gerosios praktikos pavyzdžių.
„Mokyklų vadovams tai bus praktinis įrankis planuojant strateginius veiksmus, sudarant bendrus susitarimus ir argumentuojant būtinybę investuoti į mokyklų skaitmenizavimą“, – įsitikinęs N.Airošius.
Gairėse skirtas dėmesys ir dirbtinio intelekto (DI) temai. Pasak EdTech kompanijos OXSICO direktorės Kotrynos Tomkevičiūtės, dėl tokių technologijų kaip DI plėtros, švietimo sistema susidurs su vis didėjančiais technologiniais iššūkiais.
„Visa švietimo bendruomene turi būti atvira ir pasiruošusi priimti šiuos naujus iššūkius, o pedagogai privalo turėti bent pagrindinių žinių apie DI taikymo galimybes. Todėl džiaugiamės galėję prisidėti prie šių gairių rengimo ir pasidalyti savo patirtimi šioje srityje“, – sako K.Tomkevičiūtė.
Skaitmeninių švietimo gairių įgyvendinimo klausimais mokyklas konsultuos Nacionalinėje švietimo agentūroje įkurtas Edtech centras.
„Iki šiol Lietuvoje neturėjome vieningo dokumento, kuris apibrėžtų mokyklų skaitmeninę aplinką, padėtų mokyklų vadovams priimant sprendimus ir rengiant mokyklų strateginius dokumentus įsivertinti valstybės formuojamą kryptį. Gairės padės mokyklų vadovams planuojant mokyklose strateginius pokyčius, investicijas ar kasdieninėje veikloje tobulinant mokyklos veiklą“, – teigia Skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projekto vadovė Indrė Šuolienė.
