Darbo grupės parengtam projektui buvo pritarta po pateikimo už balsavus 89 Seimo nariams, vienam – prieš, 16 susilaikius. Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetų.
„Konstitucija numato, kad Seimo nario teises ir pareigas bei veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario teises, pareigas, garantijas nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią, tačiau nėra įstatymas. Todėl susirinkusi darbo grupė paruošė įstatymo projektą, kuriuo įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas“, – sakė projektą pristatęs darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.
„Į įstatymą perkelta nemažai dabar veikiančių Seimo statuto straipsnių, tad kažkokių itin didelių drastiškų pokyčių nėra“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
Tarp siūlomų naujovių – griežtesnės sankcijos už praleistus posėdžius. Pagal projektą, parlamentarams darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.
Į įstatymą perkelta nemažai dabar veikiančių Seimo statuto straipsnių, tad kažkokių itin didelių drastiškų pokyčių nėra.
Šiuo metu Seimo statute įrašyta nuostata, kad parlamentarui atlyginimas mažinamas trečdaliu, jei jis nedalyvavo daugiau kaip pusėje Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, tačiau Konstitucinis Teismas šią nuostatą yra pripažinęs prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui.
Taip pat siūloma keisti su parlamentaro teisiniu imunitetu susijusius klausimus, pvz., pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.
Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.
Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.
Kartu įstatyme įrašoma, kad Seimo nariui su parlamentine veikla per mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma, šiuo metu siekianti šiek tiek per 800 eurų. Tokia suma parlamentarams skiriama ir šiuo metu, tačiau Seimo statute įrašyta didesnė, 1,7 VMDU, tik ekonominės krizės metu sumažinta iki 1 VMDU ir mažinimas kasmet pratęsiamas.
Lydinčiuoju dokumentu dėl pareiginių algų koeficientų keičiamas darbo apmokėjimas ministrams ir premjerui, jei jie turi Seimo nario mandatą. Pagal dabartinę tvarką, jie gauna ministro ar premjero atlyginimą, kuris skaičiuojamas pareiginės algos bazinį dydį (130,5 euro) dauginant iš koeficiento – ministro pareiginės algos koeficientas yra 23,8, o ministro pirmininko – 25,8. Seimo nario algos mandatą turintis ministras ar premjeras negauna.
Tvarka būtų keičiama, kad Seimo nario mandatą turintis Vyriausybės narys visų pirma gautų parlamentaro atlyginimą, o taip pat dalį atlyginimo kaip premjerui ar ministrui papildomai mokėtų Vyriausybė. Atitinkamai pakeitus koeficientus, ministro pirmininko-Seimo nario atlyginimas iki mokesčių be priedų augtų maždaug 800 eurų, ministro-Seimo nario – apie 900 eurų.
Nors Konstitucinis Teismas dar 2004 metais paskelbė, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, naujo įstatymo projekte parlamentarų atostogų įtvirtinti nesiūloma, pažymint, kad „Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu“.
