Šią savaitę parlamentarams pateiktas antrasis įstatymo projekto variantas – ankstesnį Seimas buvo atmetęs kaip per daug neaiškų ir teisiškai nesutvarkytą.
Už naująjį projektą balsavo 89 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, du susilaikė. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.
„Žuvusieji pagerbti ir prisimenami, nukentėjusieji pagerbti ir atlygintos žalos. Liko pagerbti tuos, kuriems likimas buvo dosnesnis ir galėjo savo tarnavimu, narsumu ir ištverme bei ištikimybe savo pareigai apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Deja, per šį trijų dešimtmečių laikotarpį dalis jų jau iškeliavo anapilin, taip ir nesulaukę šio įstatymo atsiradimo“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Įstatymu siūloma laisvės gynėjų statusą suteikti asmenims, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios „Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams“.
Projekte išskirtos šešios skirtingos gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.
„Pagrindinis vertinimo kriterijus, kuris jungia šias šešias asmenų grupes (...) – įstatymo projekte yra aiškiai apibrėžtas laikotarpiu nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos ir apibrėžtas duota priesaika Lietuvos valstybei iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos“, – sakė A.Pocius.
Anot projekto, laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažintų ir atitinkamą pažymėjimą išduotų speciali komisija. Ją sudarytų Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Pasak A.Pociaus, gynėjo statuso suteikimu asmeniui būtų pareiškiama pagarba ir įvertinami jo nuopelnai.
Parlamentaras tvirtino, kad statusas nenumato jokių papildomų lengvatų jo turėtojams.
„Pareigūnai ir kariai, kurie į mane kreipėsi, tikrai apie jokias lengvatas nieko neužsiminė ir neprašė“, – sakė jis.
A.Pocius neatmetė, kad ateityje specialus statusas galėtų būti suteikiamas ir civiliams, gynusiems nepriklausomybę.
„Rengiant šį įstatymą, diskusijų ir pokalbių metu manęs dažnai klausdavo, o kaip bus su civiliais asmenimis – 1991 metų sausio įvykių dalyviais laisvės gynėjais? Kaip visiems žinoma, žuvusieji, sužeistieji ir aktyviausi organizatoriai, gynėjai yra apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, nukentėjusiesiems ir jų šeimoms išmokėtos kompensacijos, o Sausio 13-osios medaliu asmenys apdovanojami iki šiol. Aš tikrai pritariu, kad ir kitus civilius asmenis reikia pagerbti bei įteisinti jų kaip laisvės gynėjų statusą. Manau, kad teisingiau būtų tai padaryti atskiru įstatymu“, – sakė Seimo narys.
Praėjusios kadencijos Seime taip pat mėginta įteisinti po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusių asmenų statusą. Tuomet buvo parengti du projektai, kuriais norėta įsteigti Lietuvos nepriklausomybės gynėjo ir laisvės gynėjo-kario statusus, tačiau projektą sukritikavo teisininkai bei suinteresuotos institucijos. Jame pasigesta konkrečių aiškių kriterijų, kam ir kokiu pagrindu gali būti suteikti minėti statusai.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
