Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS sakė, kad parlamentarai nori išsiaiškinti, ar tinkamai leidžiami valstybės pinigai.
„Susipažinus su LRT ataskaita už 2016 metus, joje pasigedome tam tikros informacijos – tai tą informaciją bandysime sužinoti šiais 45 klausimais, kurie apima plačią sritį – pradedant darbuotojų atlyginimais, jų priedų skyrimais. Domėsimės apie autorines sutartis, kaip jos yra sudaromos, pagal individualią veiklą dirbama ir panašiai, ar darbuotojai yra prodiuserinių įmonių akcininkai, pasižiūrėsime kokį procentą turi tų akcijų ir panašiai. Tiesiog mums rūpi bendri tokie klausimai, kur yra leidžiami valstybės pinigai“, – BNS sakė parlamentaras.
Seimo narių kreipimąsi dėl informacijos pateikimo pasirašė daugiausia valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, taip pat – keli į opoziciją pasitraukusių socialdemokratų, „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.
LRT tarybai šiuo metu vadovauja prezidentės deleguotas tarybos narys Žygintas Pečiulis.
Anot A.Nekrošiaus, kuris taip pat yra Seimo Audito komiteto narys, LRT ataskaitai kol kas nėra pritarta, bus laukiama išsamių atsakymų į parlamentarų pateiktus klausimus.
„Ne vienam Seimo nariui klausimai kyla ir į tuos klausimus nėra atsakymų, mes iškelėme tokią iniciatyvą Seime, kad Seimo nariai fiziškai gautų atsakymus, nes tiesiog į juos neatsakoma, tikimasi, kad terminai sueis ir bus patvirtinta ta ataskaita“, – svarstė parlamentaras.
LRT tarybos prašoma pateikti informaciją, ar LRT direktorius Audrius Siaurusevičius, LRT Tarybos pirmininkas Ž.Pečiulis, tarybos nariai deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat klausiama, koks teisės aktas LRT tarybai suteikia teisę rengti uždarus posėdžius ir kodėl atsisakyta LRT Tarybos posėdžių transliacijų.
„Taip pat klausiame, kaip vyksta viešieji pirkimai. Kažkokiai laidai vyksta konkursas – kaip jis vyksta, kas ten atrenka, kas komisijoje atrankos ir panašiai – irgi tokia informacija ataskaitoje nėra pateikiama. Kaip naudojami resursai irgi labai svarbu, nes žinome, kad LRT sudarinėja sutartis su prodiuserinėm įmonėm, rengiamos laidos ir panašiai, kaip naudojama kilnojama televizijos stotis, kaip naudojamos patalpos, ar yra nuomos mokestis? Ar LRT iš to uždirba? Tai irgi to atsakymo pasigendam, tad suformulavom tokius bendrus klausimus“, – aiškino A.Nekrošius.
Be to, klausiama, ar 2013 – 2017 metais yra pasirašytų sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, kurios nėra dalyvausios LRT viešuose konkursuose. Taip pat – ar būta atveju, kad su pirkimus laimėjusiomis įmonėmis nebuvo pasirašytos sutartys. Prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos.
LRT tarybos prašoma pateikti informaciją, kur visuomenė gali susipažinti su viešųjų pirkimų rezultatais, ar LRT tarybai tvirtinant viešųjų pirkimų rezultatus, yra pateikiami duomenys apie nugalėtojus, jų atrankos pagrindimą, sutarties kainą.
„Kokia pinigų suma yra skiriama radijo programai, LRT kanalo, LRT kultūra, LRT Lituanica kanalų programoms? Kokia iš skirtų programai pinigų suma yra skirta programų pirkimui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų ir kokia skirta LRT kuriamoms programoms? Pateikite LRT darbuotojų programų laidų sąmatas ir nepriklausomų prodiuserinių įmonių sąmatas. Pateikite LRT vidinio teisės akto, suteikiančio teisę pirkti programas iš nepriklausomų prodiuserių, kopiją“, – rašoma Seimo narių kreipimęsi.
Anot A.Nekrošiaus prieš kelerius metus buvo atliktas išorinis LRT auditas, kurio metu taip pat buvo pateikta svarbių klausimų bei rekomendacijų, tačiau parlamentarai iki šiol neturi atsakymų, ar rekomendacijos buvo įgyvendintos.
„Kitas žingsnis, ko gero, prašysime Valstybės kontrolės, kad įvertintų ir padarytų patikrinimą, kas ir kaip ten vyksta“, – sakė A.Nekrošius, paklaustas, ko imtųsi Seimas, jei negautų prašomos informacijos.
LRT – valstybės biudžeto lėšomis finansuojama žiniasklaidos grupė Lietuvoje, jungianti 3 televizijos kanalus, 3 radijo programas ir interneto portalą.
Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto.
LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.