Idėją vertinu labai teigiamai, nes iš tikrųjų dauguma Europos valstybių, kurios save vadina demokratinėmis, individualų konstitucinį skundą turi.
Remiantis siūlomo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, asmenys savo teises Konstituciniame Teisme galėtų ginti tokiu atveju, jeigu įstatymas, Seimo, Prezidento ar Vyriausybės priimtas aktas ar jo dalis pažeistų jų konstitucines teises ir laisves, o besikreipiantysis iki tol būtų išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones.
Priėmus įstatymų projektus, į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis ir Seimo kontrolieriai.
Anot V.Nekrošiaus, tiek eiliniam piliečiui, tiek įmonei suteikus papildomą galimybę apginti savo teises Konstituciniame Teisme bus logiškai užbaigta teisių gynimo sistema Lietuvoje.
„Idėją vertinu labai teigiamai, nes iš tikrųjų dauguma Europos valstybių, kurios save vadina demokratinėmis, individualų konstitucinį skundą turi. Matyt, tai jau seniai reikia padaryti [ir Lietuvoje]“, – sako V.Nekrošius.
Vis dėlto siekiant, kad skundų nagrinėjimas netaptų komplikuotas ir brangus, teisininko nuomone, turėtų būti vykdoma jų atranka.
„Jeigu priimsime ir nagrinėsime kiekvieną skundą, procesas bus labai brangus. Dėl to turėtų būti įtvirtintas atrankos mechanizmas – taip, kaip ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme“, – teigia V.Nekrošius.
Konstitucinio Teismo įstatymo projekte rašoma, kad pareiškėjo, besikreipiančio į Konstitucinį Teismą, prašymas bus apmokestinamas, o šis mokestis grąžinamas, kai Konstitucinis Teismas sutiks nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Reikėtų taip pat apskaičiuoti, ar reikės papildomo personalo, ar nereikės, kas spręs atrankos klausimus ir taip toliau. Čia detalės, jos svarbios, bet matyt savo laiku bus išspręstos.
„Ko gero, atranka yra paslėpta po tuo“, – svarsto profesorius.
Jo teigimu, reikėtų apskaičiuoti, kiek valstybei kainuotų pagal naujas pataisas veikiančio Konstitucinio Teismo išlaikymas.
„Konstitucinio Teismo darbo apimtys išaugtų labai stipriai. Po Aukščiausiojo Teismo žmogus dar galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl prašymų padaugėtų. Reikėtų taip pat apskaičiuoti, ar reikės papildomo personalo, ar nereikės, kas spręs atrankos klausimus, ir taip toliau. Čia detalės, jos svarbios, bet, matyt, savo laiku bus išspręstos“, – sako V.Nekrošius.
2007-aisiais Seimo priimtoje Individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo koncepcijoje rašoma, kad jį įteisinus reikėtų pertvarkyti Konstitucinį Teismą, o tam reiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tikimasi, kad sumažės kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipiasi vienetai, o šis dalykas (galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą – aut. past.) taptų pakankamai prieinamas“, – teigia teisininkas, kurio nuomone, besikreipiančiųjų į Konstitucinį Teismą būtų gerokai daugiau.
Šįmet Europos Žmogaus Teisių Teismą kol kas pasiekė 2 lietuvių peticijos, 2016 metais – 56, 2015 metais – 18.
Seimo narių darbo grupė dar 2008-aisiais parengė Konstitucinio Teismo įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos teisinėje sistemoje būtų įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo modelis, ir pateikė jį Seimui. Tada iš 37 parlamentarų projektui pritarė 23 nariai, daugiausia socialdemokratų partijos ir Darbo partijos atstovai, susilaikė 13 Seimo narių, prieštaravo vienintelis socialdemokratas Algirdas Sysas.
Parlamentarai, kaip rašoma dabar siūlomo projekto aiškinamajame rašte, Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas ketino priimti per 2004–2008 metų kadenciją Seime, tačiau nepradėjo priėmimo procedūros ir nespėjo.
Šiuo metu į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų priimtų aktų atitikties Konstitucijai gali kreiptis Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, Respublikos Prezidentas ir teismai, tačiau tokios teisės neturi fiziniai ir juridiniai asmenys.
