Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, kiti konservatoriai Jonas Dagys, Vincė Vaidevutė-Margevičienė bei „valstietė“ Rima Baškienė siūlė, kad jeigu nekyla grėsmė nukentėjusiojo asmens gyvybei, sveikatai ar laisvei, policininkai smurtautoją turėtų tik įspėti.
Grupė parlamentarų siūlė, kad ranką prieš šeimos narius pakėlęs žmogus turėtų išsikelti iš gyvenamosios vietos tik tada, jeigu buvo sučiuptas antrą kartą smurtaujantis, arba nuo jo nukentėjo nėščioji, neseniai pagimdžiusi moters, senyvas žmogus arba neįgalusis.
„Priėmus pataisą, liktų neaišku, už ką konkrečiai gali būti skiriamas oficialus įspėjimas. Be to, tai gali paskatinti policijos pareigūnus nenustatyti smurto požymių ir vietoje rimtų veiksmų skirti tokią keistą priemonę“, – sakė Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė.
Seimas nusprendė teisės akte palikti nuostatą, pagal kurią, nustačius smurto atvejį, smurtautojui būtų galima taikyti tokias priemones: įpareigoti jį laikinai išsikelti, nebendrauti su nukentėjusiuoju, atimti iš jo ginklą bei leidimą jam. Taip pat smurtininkui gali būti privaloma išklausyti kursus, kuriuose jis mokytųsi valdyti agresiją.
Parlamentarai paliko nuostatą, kad nustatę smurto atvejį policijos pareigūnai per parą kreipiasi į artimiausią apylinkės teismą. Tuo metu teismas iki bylos išnagrinėjimo skiria nukentėjusiojo apsaugos užtikrinimo priemones ir nustato bylos išnagrinėjimo terminą.
Socialdemokratų frakcijoje dirbanti parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė ragino kolegas palaikyti šį įstatymą. „Tik žinant ilgaamžę moters žeminimo istoriją įmanoma suvokti moters žalojimo smurtu svarbą“, – pabrėžė ji. Seimo narė pridūrė, kad smurtas šeimoje yra sudėtinga socialinė, ekonomine, švietimo bei kultūros problema.
„Neminėkite, prašau, man žodžio „Europa“. Man nuo jo jau bloga darosi. Baikime vaikytis pigių vakarietiškų madų“, – pareiškė visam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui prieštaraujantis Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje dirbantis Petras Gražulis.
Jo teigimu, papildomo teisės akto nereikia, nes pakanka Baudžiamajame bei Administracinių teisės pažeidimų Kodeksuose esančio reguliavimo. „Įstatymas pridarys daugiau bėdos, nei iš jo bus naudos. Pavyzdžiui, įsimylės koks žmogus kaimyno žmoną, du kartus paskųs, kad smurtauja, o rezultate koks bus? Atims butą“, – samprotavo tautos išrinktasis.
Beje, teisėsaugininkai yra sakę, kad įstatymo reikia, nes dabar be raštiško smurto aukos pareiškimo sunku pradėti tirti smurto šeimoje atvejus.
