Grupė parlamentarų parengė tai numatantį Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymą.
Konservatoriai Arvydas Anušauskas, Irena Degutienė, Audronius Ažubalis ir Agnė Bilotaitė, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis, liberalas Algis Kašėta bei socialdemokratas Gediminas Kirkilas siūlo uždrausti „įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie žvalgybos metodais atskleistas trečiųjų šalių vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumo interesams ar konstitucinės santvarkos stabilumui“.
Be to, įstatymu norima įpareigoti institucijas apie tokias veikas perspėti visuomenę.
Šiuo pasiūlymu siekiama išvengti pasitaikančių nepagrįsto dalies informacijos įslaptinimo atvejų.
Pagal projektą, taip pat siūloma uždrausti „nepagrįstai suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus“.
„Šiuo pasiūlymu siekiama išvengti pasitaikančių nepagrįsto dalies informacijos įslaptinimo atvejų“, – teigia projekto autoriai.
Jų teigimu, dabartiniai teisės aktai nenustato, ar aukščiausieji valstybės pareigūnai, gavę žvalgybos metodais pagrįstą informaciją apie trečiųjų šalių prieš Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą bei konstitucinės santvarkos stabilumą nukreiptas veikas, prevencijos tikslu gali ir privalo perspėti visuomenę.
BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tą pačią dieną teisėsauga tuomet pradėjo tyrimą dėl neteisėto valstybės paslapties atskleidimo.