Po pateikimo už pataisas balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė 22 Seimo nariai.
Projektą pristatydamas kultūros ministras Simonas Kairys tvirtino, kad naujasis modelis suderintas su visomis pagrindinėmis žiniasklaidos asociacijomis.
„Esminiai susitarimai su žiniasklaidos organizacijomis yra padaryti, (...) su sektoriumi vyko betarpiškas darbas, noriu pabrėžti aš čia atnešu susitarimą“, – sakė jis.
Ministro teigimu, dabar žiniasklaida remiama per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jis netenkina nei žiniasklaidos atstovų, nei ministerijos, jo veikla nėra efektyvi.
„Kalbat apie šį fondą, vienas labai charakteringas pavyzdys – tik šiais metais fondas priiminėjo paraiškas elektroniniu būdu, Kitaip tariant, yra absoliuti problema su administravimu, profesionalumu valdant tokią įstaigą“, – sakė S.Kairys.
„Dabartinis modelis nėra pritaikytas spręsti šiandieninių žiniasklaidos medijos srities iššūkių tiek kalbant apie pasikeitusią reklamos rinką, tiek apie informacijos vartotojų įpročius. Taip pat esamas fondas yra nelankstus, nepajėgus užtikrinti šios srities gyvybingumo ir plėtros, taip pat nepakankamai efektyvus valdymo ir atskaitingumo aspektais“, – tvirtino jis.
Pagal pataisas, dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą nuo kitų metų gegužės 1-osios pakeistų Medijų rėmimo fondas.
Ministras pabrėžė, kad naujame modelyje eliminuotas valdžios institucijų dalyvavimas priimant sprendimus dėl atskirų projektų finansavimo.
Projekte numatyta, kad Medijų rėmimo fondą sudarys trys dalininkai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Tačiau jo taryboje tarp dešimties narių nebus nė vieno valdžios institucijų atstovo – tik žurnalistus rengiančios aukštosios mokyklos ir įvairių žiniasklaidos organizacijų pasiūlyti nariai.
Dabartinis fondas turi 21 dalininką – pradedant architektų ir baigiant teisininkų organizacijomis. Jo taryboje dirba po vieną Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovą.
S.Kairys pabrėžė, kad naujas modelis pritaikytas remti platesnį spektrą žiniasklaidos srities projektų, atkreipiant dėmesį į prieinamumą neįgaliesiems, retransliavimą, stipendijų žurnalistams mokėjimą.
Jis pabrėžė, kad fondo paramą galės gauti ne tik viešosios informacijos rengėjų, bet ir skleidėjų, fizinių asmenų projektai.
Medijų rėmimo fondas taip pat skirs stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.
Projekte numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.
Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.
Siūloma, kad fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinktų, skirtų į pareigas ir iš jų
atleistų dalininkų susirinkimas.
Panaikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ketino ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtas projektas buvo atmestas.
Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.
Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,241 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.
