Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Šis punktas kelia daugiausia neaiškumo ir sulaukė didžiausios dabar pareigas einančių merų kritikos.
„Na, čia visai nesuprantamas dalykas. (...) Atvirai pasakysiu, kol kas tikrai neįsivaizduoju, kaip reikės merui suformuoti ir vesti tarybos posėdžius ir nebalsuoti“, – BNS yra sakiusi ketvirtą kadenciją Birštono savivaldybės mero pareigas einanti socialdemokratė Nijolė Dirginčienė.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Tuo metu savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Tai galėtų padaryti dauguma tarybos narių. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Siūloma, kad vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.
Tačiau merui susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint ilgesniam laikui eiti pareigų, jį pavaduotų ne vicemeras, o iš tarybos narių paskirtas politikas. Kas pavaduos merą per jo kasmetines atostogos, projekte nenurodoma.
Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų klausti mero, vicemerų, administracijos direktoriaus, komitetų ir komisijų pirmininkų.
Nors naujojoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje neįrašyta, darbo grupėje sutarta riboti tiesiogiai išrinktų merų kadencijų skaičių. Rinkimų kodekse planuojama numatyti, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
