Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias patekti į Seimą ir atgauti rinkimų užstatą būtų lengviau, jau apsvarstė du komitetai. Vienas iš jų siekia dar labiau atverti kelią į parlamentą – ribą partijoms siūlo nuleisti iki 3 proc., o koalicijoms – iki 5. Šis siūlymas gimė parlamentarui Nagliui Puteikiui, kurio vedama koalicija per praėjusius rinkimus nesugebėjo gauti mandatų.
Be atodairos N.Puteikį šiuo klausimu remia bendražygis frakcijoje „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.
Dabar partijos į mandatus parlamente gali pretenduoti, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijoms būtina perkopti 7 proc. rinkėjų palaikymo kartelę.
Pateikimui pritarta
Liberalas Simonas Gentvilas partijoms ją pasiūlė nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą tokios ribos būtų demokratiškesnės, būtų naudingos mažoms partijoms, o Seimo rinkimų tvarka, lyginant ją su savivaldos rinkimų, suvienodėtų.
Parlamentaras, gindamas mažų partijų interesus, taip pat paragino nuo 3 iki 2 proc. mažinti ribą, kurią pasiekus grąžinamas rinkimų užstatas.
S.Gentvilo registruotos pataisos, pagal pastarųjų dienų reitingus, naudingiausios jo paties atstovaujamam Liberalų sąjūdžiui, partijai „Tvarka ir teisingumas“ bei „socialdarbiečiams“, anksčiau rašė 15min.
Barjeras dėl užstato yra, kad nebūtų šiaip sau – susilažinau, įsteigiau politinę jėgą, ir štai, keturių bandelių partija dalyvaus rinkimuose.
Tačiau palaikyti partnerius nusprendė ir „valstiečiai“. Po pateikimo Seimas pataisoms pritarė, jos iškeliavo į Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas įstatymo projektą apsvarstė spalio pradžioje. Jame lankėsi Seimo Teisės departamento atstovė Ona Buišienė, pastebėjusi, kad per savivaldos rinkimus užstato grąžinimo riba – 3 proc. Žeminti šią ribą iki 2 proc., jos manymu, nesisteminga.
Į tai atsakydama, komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pareiškė, kad nustatyti ribos aukštį – Seimo narių prerogatyva.
„Aš suprantu, kad būtų siūlymas visiškai naikinti užstatą, tada kiltų tam tikri klausimai, bet dabar...“ – pasvarstė ji.
Pataisos – artėjantiems rinkimams
Opozicijos lyderio socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, kandidatai, dalyvaujantys rinkimuose, privalo susimokėti užstatą, nes tai parodo jų ketinimų rimtumą.
„Dalyvaujama siekiant įgyti mandatą. Tas barjeras dėl užstato yra tam, kad nebūtų taip – susilažinau, įsteigiau politinę jėgą, ir štai, keturių bandelių partija dalyvaus rinkimuose. Arba alaus gėrėjų partija ir panašiai“, – aiškino jis.
„Pagal galiojančius įstatymus, nėra taip paprasta su keturiom bandelėm“, – šyptelėjo „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė ir pradėjo kalbėti kita tema – apie karteles, norint atsidurti Seime.
„Net patyrusios demokratijos šalys patenka į patinę situaciją. Panašią patinę situaciją aš matyčiau ateinančiuose rinkimuose, jei nebus pakeistas barjeras. [...] Laimės konservatoriai ir „valstiečiai“. Sakys, niekaip mes negalim sudaryti valdančiosios koalicijos“, – prognozavo ji. I.Šiaulienės manymu, žemesnės kartelės šioje situacijoje – išeitis.
Laimės konservatoriai ir „valstiečiai“. Sakys, niekaip mes negalim sudaryti valdančiosios koalicijos.
„Nematyčiau čia krizės nei demokratijai, nei didelei bandelių partijai. Ji tikrai nieko nepraras. Jis turės dar geresnius šansus“, – žiūrėdama į J.Sabatauską sakė I.Šiaulienė.
Įstatymai pagal situaciją
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nusistebėjo parlamentarės požiūriu.
„Man atrodo keista, kai taikome įstatymus prie įvairių konkrečių situacijų, ir dar likus taip mažai laiko iki rinkimų. Mes visiškai nežinome, ką nuspręs Lietuvos rinkėjas, ir ką jis pasirinks. [...] Galbūt tie, kuriuos jūs laikote potencialiais laimėtojais, nebus laimėtojai. Tačiau toks neatsakingas barjero mažinimas – konjunktūriškas, nežinau, kaip jis dera su teisinės demokratinės valstybės principu“, – svarstė ji.
Man atrodo keistai, kai taikome įstatymus prie įvairių konkrečių situacijų.
O A.Širinskienė konservatorei paprieštaravo – esą kuo didesnė politinė įvairovė, tuo geriau, tuo parlamente daugiau dialogo.
Komitetas, valdančiųjų balsais, Seimo Teisės departamento nuomonei pritarė iš dalies, o N.Puteikio siūlymams – visa apimtimi, nors dėl jų beveik nediskutavo.
N.Puteikis siūlė suteikti Seimo nario mandatus partijai, daugiamandatėje apygardoje sulaukusiai 3 proc. rinkėjų palaikymo, o koalicijai – 5 proc.
Rinkėjų atstovavimas ir fragmentacija Seime
Tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Seimo „valstiečio“ siūlymui pasipriešino, tiesa, ne vieningai.
Nepartinis Povilas Urbšys teigė, kad dabar galiojantys barjerai – per aukšti, o mažesni esą paskatintų gyventojus į rinkimus sugužėti aktyviau.
„Jeigu mes sumažinam kartelę, mes padidinam galimybę žmogui turėti savo atstovą, už kurį jis balsuotų. [...] Man atrodo, Naglio Puteikio siūlymas yra logiškas“, – teigė jis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis su tokia nuomone šiukštu nesutiko: „Tikrai ta fragmentacija niekur nėra gėris, fragmentacija padaro tai, kad visą laiką yra labai sunku sukurti ir suburti koaliciją. Ir šitam Seimui buvo sunkumų suburti koaliciją. [...] Tikrai nieko čia nereikia keisti.“
Komitetas nepritarė N.Puteikio siūlymams leisti kartelę dar žemiau, kaip ir nepritarė S.Gentvilo iniciatyvai keisti rinkimų užstato susigrąžinimo ribą. Tačiau kitoms liberalo pataisoms – siūlymui nustatyti 4 ir 6 proc. slenkstį darbui Seime – pritarė.
Paskutinę akimirką šiaudo dėl pataisų griebėsi valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis – penktadienį jis registravo siūlymą, kokį anksčiau teikė bendražygis frakcijoje N.Puteikis.
Dėl jo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas antradienį rinksis į neeilinį posėdį. Į parlamento posėdžių salę grįšiantis projektas čia gali būti pakoreguotas ir būtent taip, kaip naudinga „valstiečių“ koalicijos partneriams.
Seimo rinkimų įstatymo projekto svarstymas numatytas antradienį pavakarę.