Teisėjas K.Jucys atleidžiamas jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
Teisėjų taryba prieš pusantros savaitės pritarė K.Gurino ir kito įtariamojo byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko atleidimui, tačiau klausimas dėl pastarojo teisėjo Seimui dar nebuvo pateiktas jam paprašius dalyvauti plenariniame posėdyje.
Seimo ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje įrašytas klausimas dėl teikimo atleisti ir E.Laužiką.
Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę taip pat atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
G.Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų kelia klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
