Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Parlamentarai žada priimti pirmąjį Kultūros pagrindų įstatymą

Seimas antradienį planuoja priimti pirmąjį šalies istorijoje Kultūros pagrindų įstatymą.
Simonas Kairys
Simonas Kairys / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys šio įstatymo rengimą yra pavadinęs vienu svarbiausių šios kadencijos darbų.

Anot jo, įstatymas prisidės mažinant kultūros sričių fragmentiškumą, sklandžiau formuoti kultūros politiką ir kultūros lauko dalyviams bendradarbiauti.

Projekte nurodomi kultūros politikos tikslai, nustatomi bendrieji jos principai, apibrėžiamos ir įtvirtinamos esminės kultūros srities sąvokos, tokios kaip kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis.

Anot projekto, pagrindiniai kultūros politikos principai – bendradarbiavimas, horizontalumas, pagarba žmogaus kūrybai, kultūros prieinamumas, kultūros tarptautiškumas, „pagarbus atstumas“, savitumas.

Ypatinga svarba teikiama vadinamajam horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.

Įstatymo projekte nurodoma, kad kultūra yra Lietuvos valstybės ir pilietinės visuomenės pagrindas, o kultūros paveldas – nacionalinio saugumo objektas.

Taip pat nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.

Numatyta, kad nacionalinės kultūros įstaigos turi imtis lyderių vaidmens joms pavestose srityse, užtikrinti ilgalaikę kultūros politikos įgyvendinimo raidą. Išskirtas ir nevyriausybinių organizacijų indėlis.

„Meno kūrėjai užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes“, – teigiama įstatymo projekte.

Kultūros ministerija viliasi, kad įsigaliojus įstatymui, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais