Dabar šių pataisų imsis parlamento komitetai, prie šio klausimo Seimas sugrįš birželio mėnesį.
Seimo nariai taip pat ketina Vyriausybės prašyti tarti žodį apie genetiškai modifikuotus organizmus.
Pristatydamas šias pataisas A.D.Barakauskas teigė, kad yra atlikti tyrimai, įrodantys, jog genetiškai modifikuotais pašarais maitintos kiaulės po kelių kartų tapo nevaisingos.
„Mes ir patys matome, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių kreipiasi į nevaisingumo klinikas, tai tik parodo, jog ataskaitos teisios. Šia pataisa siūlome riboti galimybę į rinką tiekti genetiškai modifikuotus augalus, išskyrus mokslinių tyrimų atlikimui“, – kalbėjo parlamentaras.
Genomas – tai Dievo duota atsigaminimo programa, ir jeigu žmogus pradeda ją keisti, jis naikina ir žaloja visą gimtosios gamtos filosofiją. Žmogus pradeda įsivaizduoti, kad tampa Dievu“, – dėstė „tvarkietis“ Alfonsas Dailis Barakauskas.
Augalų sėklininkystės įstatymo projekto Aiškinamajame rašte reiškiamas susirūpinimas Europos Komisijos leidimu auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“. „Kyla klausimas, kur dingsta abejonės, kai valgome kiaulieną ar paukštieną, kuri užauginta jų šėrime naudojant genetiškai modifikuotus augalus ar produktus? O galbūt turėtumėm manyti, kad kiaulių ar naminių paukščių organizmas genetiškai modifikuotus organizmus ar genetiškai modifikuotus augalus nukenksmina?“, – klausiama dokumente.
Rašte atkreipiamas dėmesys, kad šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai, todėl ūkiuose be didesnių skrupulų gyvuliai ir paukščiai šeriami modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais, o artimiausiu metu gali būti šeriami GM bulvėmis.
Seimo narių paklaustas, kaip jis įsivaizduoja, kas tai yra genetiškai modifikuoti organizmai, A.D.Barakauskas prisipažino nesąs mokslininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad ši tema jį itin domina kelis metus. „Į pomidorą įkeliamas aštunkojo genomas, kad pomidoras nebijotų šalčio. Į augalo genomą įnešama dalis, kuri turi insekticidines savybes“, – Seimo nariams aiškino „tvarkietis“.
Vienas projekto iniciatorių taip pat atkreipė dėmesį, kad auginti genetiškai modifikuotus augalus ūkininkams labai apsimoka, nes šie augalai labai gajūs.
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Rimantas Jonas Dagys sakė, kad genetiškai modifikuoti augalai kelia pavojų kitoms augalų rūšims – būdami pranašesni jie gali išstumti natūraliai Lietuvoje augančius augalus.
Tačiau jis pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, kad jie daro blogą įtaką jais besimaitinančiųjų organizmui. „Skrandyje viskas suyra iki aminorūgščių, tad neaišku, kokį poveikį jie mums turi. Bet kol nėra atsakymų, dėl visa ko apsisaugoti reikėtų“, – aiškino jis.
R.J.Dagys taip pat sakė, kad, diskutuojant dėl genetiškai modifikuotus organizmų, suinteresuotumas yra „iš visų pusių“. „Biznį daro tie, kurie augina, kurie priešinasi irgi turi suinteresuotumą – ekologinė ūkininkystė yra neblogas biznis“, – pridūrė jis.
