„Kalbame ne tik apie tolimą žemės lopinėlį ar tuos kenčiančius žmones. Kalbame apie mus, – kreipdamasi į susirinkusius piketuotojus sakė parlamentarė, Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkė Dalia Kuodytė. – Tylėdami patys degraduojame, patys laidojame savo vadinamąją vakarietišką demokratinę vertybinę kultūrą. Būtų gaila, jei pasilaidotume net anksčiau, nei susidegins paskutinis tibetietis.“
Vidurdienį maždaug trys dešimtys Tibeto laisvės rėmėjų susirinkę priešais Kinijos ambasadą paminėjo kovo 10-ąją sukaksiančias 53-iąsias Tibeto nacionalinio sukilimo metines. 1959-aisiais tūkstančiai taikių žmonių Tibeto sostinėje Lasoje reikalavo kinų ginkluotųjų pajėgų pasitraukimo iš šios šalies. Sukilimas buvo brutaliai nuslopintas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius per įvairias pasipriešinimo Kinijai akcijas žuvo daugiau nei milijonas tibetiečių.
„Net nežinau, nuo ko pradėti. Labai skaudu, kartais apima beviltiškumo jausmas. Kreiptis į tą didelį namą (Kinijos ambasadą – 15min.lt)? O kiek kartų kreiptasi? Ar kas nors iš ten pasistengė bent išgirsti? – emocijų neslėpė D.Kuodytė. – Gal kreiptis į eilinius Kinijos žmones, kurie nėra visi vienodi ir vienodai mąstantys. Kuo daugės žmonių, suprantančių situaciją pačioje Kinijoje, tuo daugiau vilties, kad ten kas nors keisis. Kitu atveju tikėtis kažkokių permainų negalima.“
Protestuodami susidegina
Į tradiciškai surengtą solidarumo su Tibetu akciją susirinkę piketuotojai degino žvakutes, tylos minute pagerbė visus už savo tautos laisvę kovoje kritusius tibetiečius. Susirinkę piketuotojai rankose laikė Tibeto vėliavas ir daugybę plakatų, kurių užrašai skelbė: „Tibetai, aš su tavimi“, „Burning Tibet – our shame“ (lietv. „Degantis Tibetas – mūsų gėda“), „Open your eyes“ (liet. „Atmerkite akis“) ir kt.
Teisių gynėjai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus tibetiečių gyvenamuose Kinijos regionuose susidegino daugiau nei 20 žmonių, tokiu būdu protestavusių prieš Pekino valdymą.
„Ką reiškia kalbėjimas apie žmogaus teises, apie teisę išpažinti religiją, teisę puoselėti savo kalbą ir kultūrą, kai kalbama apie Tibeto žmones? Kodėl čia nepasiekia vakariečių, neva, išpažįstančių šias visas vertybes, jautrumas? Suprantama, čia yra dideli pinigai, bet ar jie gali būti argumentas tylėti, kai yra liejamas kraujas? Ar reiks susideginti paskutiniam tibetiečiui, kad pagaliau pabustų sąmonė ir sąžinė?“ – kalbėjo D.Kuodytė.
Šios solidarumo su Tibetu akcijos Vilniuje minimos daugiau nei dešimt metų. Penktadienio vakarą Mokytojų namų mažojoje salėje taip pat vyks filmų apie Tibetą peržiūra.
Lietuva Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis remia Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
