Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2009 10 26

Parlamentarų darbo grupė: vaikų teisių apsaugos sistemai reikia remonto, daugiausia priekaištų – R.Šalaševičiūtei

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių darbo grupė pirmadienį priėmė išvadas, kuriuose konstatuoja, jog dviejų mažamečių mergaičių interesai tiriant vadinamąją pedofilijos bylą nebuvo apginti, daugiausia priekaištų išsakyta vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei.
Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantė Šalaševičiūtė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Visa vaikų teisių apsaugos sistema neužtikrino vaikų teisių apsaugos, vaikų interesai nebuvo apginti, vadinasi, visa sistema reikalauja remonto, ir skubaus, tai darbo grupė siūlo nuo gruodžio visoms atitinkamą galią turinčioms institucijoms priimti sprendimus, tvarkyti šitą sistemą, aiškiau reglamentuojant funkcijas visose srityse, pradedant nuo tarnybų darbo tvarkos, baigiant dėl informacijos pateikimo žiniasklaidai“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė SRDK pirmininkas Rimantas Dagys.

Jis tvirtino, jog trūkumų darbo grupė rado visose grandyse: „Visose institucijose radome trūkumų: ir prokuratūros darbo, ir teisių apsaugos institucijų darbo.“

Ir kai tinklalapis veikė, ir kai ta informacija pradėjo sklisti masinės informacijos priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas skleidė, ar tėvai, ar kiti, jos pareiga yra užkirsti tam kelią, – sakė Rimantas Dagys.Daugiausia priekaištų darbo grupė išsakė vaiko teisių apsaugos kontrolierei R.Šalaševičiūtei. „Ypač daug pastabų sulaukė vaiko teisių kontrolierė, kuri ne tik kad nesiėmė koordinavimo funkcijos, bet ir pati dalyvaudama laidose neužkirto kelio neigiamos informacijos platinimui,  rūpinosi savo institucijos garbe ir orumu, o ne vaiko teisėmis“, – sakė R.Dagys.

„Jos pateikti paaiškinimai yra labai supainioti laike ir erdvėje, ji pati turbūt painiojasi savo aiškinimuose, kokią informaciją kam pateikė. Bet pagrindinis priekaištas buvo formuluotas – koordinacijos stygius, nes tokia funkcija jai patikėta, svarbiausia, kad ji pati neužkirto kelio informacijos skleidimui“, – sakė komiteto vadovas.

R.Dagys tvirtino, kad Kauno vaiko teisių apsaugos pareigūnų darbo trūkumų formaliai neaptikta: nors pripažįstama, jog iniciatyvos šie galėję imtis daugiau, tuo tarpu R.Šalaševičiūtė, pasak komiteto vadovo, turėdama kur kas daugiau teisių ir galių, galėjusi užkirsti kelią informacijos, iš kurios buvo galima aiškiai nustatyti vaikų tapatybes, viešinimui, kad ir imtis veiksmų siekiant uždaryti mergaitės tėvo sukurtai interneto svetainei.

Dviejų žmonių nužudymu įtariamas kaunietis Drąsius Kedys, kaltinęs nužudytąjį Kauno teisėją Joną Furmanavičių ir politiką Andrių Ūsą pedofilija, buvo sukūręs kelias, viena kitą dubliuojančias interneto svetaines, kuriose buvo išpublikavęs ir savo mažametės dukros liudijimų vaizdo įrašus.

„Ir kai tinklalapis veikė, ir kai ta informacija pradėjo sklisti masinės informacijos priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas skleidė, ar tėvai, ar kiti, jos pareiga yra užkirsti tam kelią“, – sakė R.Dagys.

Sakydamas, jog vertinant formaliai Kauno vaiko teisių apsaugos tarnyba pažeidimų nepadarė, R.Dagys tvirtino, jog jų veiksmus riboja įstatymas: „Bėda yra tai, kad įstatymai yra taip surašyti, kad griežtesnių veiksmų negali imtis.“

„Ne viską padarė, galėjo imtis didesnės iniciatyvos iš karto, ieškoti geriausių būdų vaikui apsaugoti, bet įstatymai taip sudaryti, kad formaliai žiūrint jie atliko savo veiksmus, formaliai žiūrint, pabrėžiu“, – tęsė R.Dagys.

Pirmadienį darbo grupės priimtas išvadas antradienį tvirtins komitetas – tad jos gali būti papildomos, pavyzdžiui, įtraukiant ir konkrečių pareigūnų atsakomybės klausimą.

Spalio 5 dieną Kaune buvo nužudyti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Šiuos du asmenis sieja D.Kedžio kaltinimai tvirkinus jo mažametę dukrą ir jos pusseserę.

Pernai lapkritį šis kaunietis kreipėsi į policiją, kad verslininkas ir buvęs Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas A.Ūsas tvirkina jo dukrą. Vėliau tarp kaltinamųjų atsirado J.Furmanavičius ir asmuo, vardu Aidas. Mergaitės motiną Laimą Stankūnaitę ir jos seserį V.Naruševičienę D.Kedys kaltino sąvadavimu.

Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra.

Sąvadavimu tėvo apkaltinta motina tvirtino, esą jis siekia taip prisiteisti vaiko globą. Vienas D.Kedžio „įtariamųjų“ – A.Ūsas – mergaitės motinai padėjo kovoti dėl vaiko globos, vėliau tapo ir mergaitės krikštatėviu. Mergaitės motinos teigimu, esą jis dėl to ir užsitraukė D.Kedžio nemalonę.

Kylant triukšmui visuomenėje, šią bylą išsireikalavo Generalinė prokuratūra, o vėliau perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Po dvigubos žmogžudystės Kaune Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sudaryta darbo grupė siekia išsiaiškinti, ar vaiko teises ginančių institucijų veiksmai buvo pakankami siekiant užtikrinti kauniečių D.Kedžio ir L.Stankūnaitės mažametės dukters teises bei teisėtus interesus, kilus įtarimų, jog mergaitė buvo tvirkinama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos