Už tai balsavo 61 parlamentaras, aštuoni buvo prieš ir devyni susilaikė.
Ketvirtadienį Seimas yra numatęs balsuoti dėl kreipimosi priėmimo.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, KT būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
V.Čmilytės-Nielsen yra sakiusi, kad kreiptis į KT prašė ir konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį pabrėžė kad Stambulo konvencija skirta kovoti su smurtu prieš moteris, o oponentų baimes, jog ja bus įteisinta keliasdešimt lyčių, vadino kliedesiais.
„Pagrindinis klausimas, į kurį turime atsakyti, ar smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje, yra problema. Tai yra esminis klausimas. Ne visi tie mitai ir legendos, ne visi tie kliedesiai – bet klausimas, ar smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris, yra problema“, – sakė ji.
A.Armonaitės duomenimis, vien šių metų liepą ir rugpjūtį policija sulaukė per 5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, 3,5 tūkst. smurtavusių asmenų buvo įteikti orderiai laikinai išsikelti iš namų ir nekelti grėsmės artimiesiems.
„Už šitos sausos statistikos slepiasi tikri žmonės ir jų asmeninės tragedijos. Realybė yra dar blogesnė, nes, kaip rodo visuomenės apklausos, apie 60 proc. patyrusiųjų smurtą artimoje aplinkoje pagalbos apskritai nesikreipia, slepia, nedrįsta paprašyti artimųjų, policijos, kitų pagalbos“, – tvirtino A.Armonaitė.
Jos partijos kolega, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jam nerimą kelia klausimas, ar kreipimasis į KT padės atsakyti į klausimą, kiek yra lyčių.
„Paradoksalu, bet klausti, kiek yra lyčių, šiandien tapo savotišku kontroliniu klausimu, panašiai kaip karo pradžioje buvo tapęs klausimas: kam priklauso Krymas. Ironiška galbūt yra tai, kad klausimą apie lyčių skaičių šiandien užduoda tie, kurie nuo klausimo apie Krymą rangėsi it unguriai“– sakė jis.
„(...) Tai aš šiandien atsakysiu iš Seimo tribūnos, kad lyčių yra dvi – vyrai ir moterys“, – pridūrė parlamentaras.
Anot politiko, tai visuomenė priskiria moterims ir vyrams tam tikrus socialinius vaidmenis, kurie vadinami socialiniu lyties aspektu, apie tai ir kalbama konvencijoje.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas tikino, kad Lietuvoje jau priimta pakankamai teisės aktų kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.
„Svarbiausias klausimas, į kurį šiandien turėtume atsakyti, ar apskritai Stambulo konvencija reikalinga Lietuvai ir ar verta apkrauti Konstitucinio Teismo teisėjus, kuriems, žinia, darbo netrūksta. Taip, smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris Lietuvoje ir Europoje iš tiesų dar yra didelė problema, kuri reikalauja aktyvių sprendimų“, – kalbėjo A.Gedvilas.
Tačiau esu tikras, kad Stambulo konvencija yra perteklinis dokumentas, nes joje kalbama ne tik apie apsaugą nuo smurto, bet ir vartojamos kitos, kontroversiškos sąvokos, kaip „socialinė lytis“, neturinčios nieko bendro su moterų apsauga“, – teigė jis.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas tvirtino, kad ratifikavusi Stambulo konvenciją Lietuva įsipareigotų mokyti mokyklose apie nestereotipines lytis.
„Šios konvencijos nėra ratifikavę tokios valstybės kaip Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, ir niekas nesako, kad tos valstybės kažkaip yra prastesnės šalys Europos Sąjungos šalių kontekste, nes jos saugo tradicinę šeimą ir tradicines vertybes ir nenori, kad jų vaikai būtų šviečiami apie lytinę tapatybę, kad vieną dieną tu atsikėlęs iš pat ryto gali teigti, kad esi berniukas, kitą dieną – mergaitė, trečią dieną – neaišku kas“, – sakė jis.
Pagal projektą, Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT taip pat pasirašė premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
