Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
Pasak M. Danielės, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.
Ji teigė, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet jame įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.
Anot parlamentarės, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, šios šalies biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai.
„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.
Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.
