Už Vyriausybės pateiktą pertvarką per pateikimo procedūrą balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 47, šeši susilaikė. Ją palaikė tik valdančiųjų frakcijų nariai, be to, dalis valdančiųjų nebalsavo.
Toliau projektus svarstys Seimo komitetai, į plenarinių posėdžių salę jie turėtų grįžti gruodžio pradžioje.
„Visi puikiai suvokiame, kad geopolitinė ir saugumo situacija yra pasikeitusi ir ji reikalauja sisteminių sprendimų saugumo srityje. Todėl siekiant stiprinti valstybės saugumą, visuomenės saugumą būtina mažinti mūsų tarnybų fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas“, – pateikdama projektus sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, projektas sudarys galimybę konsoliduoti policijos įstaigas ir vietoj dešimties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų palikti penkis.
A.Bilotaitės teigimu, liks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vyriausieji policijos komisariatai, nes dabartinis policijos teritorinis pasiskirstymas neatitinka prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribų.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad didelis juridinių asmenų skaičius, jų dydžio bei veiklos organizavimo skirtumai lemia skirtingus pareigūnų krūvius, skirtingą veiklos organizavimo praktiką, didesnius aprūpinimo poreikius brangia įranga, apsunkina išteklių valdymą, didina išlaidas.
„Sustambinus struktūrą net ir atokiausiuose šalies kampeliuose galėsime pasitelkti didelius policijos pajėgumus, tai yra specializuotas policijos pajėgas“, – ketvirtadienį tvirtino ministrė.
„Kaip tik mūsų tikslas yra užtikrinti vienodą saugumo standartą įvairiuose regionuose gyvenantiems žmonėms“, – pabrėžė ji.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Ginčai dėl VST
Pagal projektą, prie policijos planuojama prijungti Viešojo saugumo tarnybą.
A.Bilotaitė pabrėžė, kad tai nereiškia tarnybos naikinimo, ši pertvarką ją turėtų sustiprinti.
Pasak ministrės, VST stiprybė yra kovinis pasirengimas, bet tarnybai trūksta technologijų, intelekto, analitinių gebėjimų.
„Planuojame sujungti tuos dalykus ir išeiti stipresniais“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Į opozicijos klausimus, ar VST prijungimu nesiekiama užpildyti pareigūnų trūkumo spragų policijoje, A.Bilotaitė teigė, kad Viešojo saugumo tarnyboje dabar trūksta apie 30 proc. darbuotojų, o policijoje – 14 procentų.
Demokratai Laima Nagienė ir Algirdas Butkevičius tvirtino, kad komisariatų stambinimas nutolins paslaugą nuo žmonių, tuo metu ministrė tikino, kad to neįvyks, bus užtikrintas reagavimas į įvykius laiku, o pokytis leis pasitelkti reikiamus specializuotus pajėgumus.
„Ar nėra taip, kad jūs bandote uždaryti tarnybą dėl to, kad norite panaikinti vadovų etatus ir siekiate, kad tam tikri žmonės negalėtų dirbti?“, – klausė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Seimo opozicijos atstovai šią reformą vadina politine ir grasina trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, jeigu VST būtų prijungta prie policijos.
Pertvarką kritikuoja ir dalis valdančiųjų atstovų, dėl to piketą prie parlamento ketvirtadienį surengė VST pareigūnai.
Pagal Vyriausybės siūlymą Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.
Jeigu pokyčiams pritars Seimas, ši tarnyba policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.
Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.
Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.