G.Songaila pirmadienį aiškinosi dėl kreipimosi, kuriame kartu su keliais kolegomis parlamentarais Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašė apsvarstyti galimybę iškelti drausmės bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjams už tai, kad jie skubiai išnagrinėjo atskirąjį skundą ir leido gegužę sostinėje rengti seksualinių mažumų eitynes.
G.Songaila tvirtino, jog Seimo komisija, susidomėjusi parlamentarų pareiškimais, tokiu atveju turėtų aiškintis ir dėl prezidentės, kurios kompetencijoje – teisėjų paskyrimas, pareiškimą.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog komisija dar nenusprendė, ar tyrimą kreipti ir Gintaro Songailos nurodyta kryptimi.„Aš iškėliau klausimą, kad jei tiria tokius pareiškimus, tai tada tegu tiria ir prezidentės pareiškimą, kuriame teismo sprendimo išvakarėse pareiškė, kad prieš tai priimtas administracinio teismo sprendimas jai nesuprantamas. Jeigu jau tiria visus pareiškimus, aš pasiūliau ištirti ir šį“, – sakė G.Songaila.
„Europos žmogaus teisių teismo praktikoje paprastai kalbama apie pareigūnus, kurie skiria teisėjus, jei jie kažką pasisako. Manau, kad tikrai šitie tyrimai mums tiesioginių priekaištų neturės“, – teigė Seimo narys.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog komisija dar nenusprendė, ar tyrimą kreipti ir G.Songailos nurodyta kryptimi.
„Buvo toks siūlymas, šiuos klausimu mes svarstysime“, – lakoniškas buvo komisijos pirmininkas.
Klausiamas, kodėl komisijos akiratyje atsidūrė Seimo nariai, oficialiai kreipęsi raštu į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kai įstatymas tokią teisę suteikia kiekvienam piliečiui, J.Sabatauskas tvirtino, kad valstybės pareigūnų veiksmai turi būti vertinami atidžiau.
„Mes kviečiame visus, kurie kreipėsi – ar į teismus, ar į kitas institucijas. Dėl teisėjo etikos pažeidimo turi teisę pagal įstatymą kreiptis kiekvienas asmuo, bet vienas dalykas, kai kreipiasi paprastas pilietis, ir kitas dalykas, kai kreipiasi koks nors valstybės pareigūnas, valstybės pareigūnams pareigos yra didesnės nei kitiems asmenims“, – sakė J.Sabatauskas.
Taip pat jis tvirtino, kad dėl Seimo narių kreipimųsi vertinimo bus prašoma ir teisės ekspertų. „Pasižiūrėsime, ką sako ekspertai, ir tada spręsime“, – sakė J.Sabatauskas.
Gegužės mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), likus trims dienoms iki planuojamo renginio, sustabdė sostinės savivaldybės išduoto leidimo rengti seksualinių mažumų eitynes galiojimą.
Priimti tokį sprendimą teismo prašė tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, jis sakė turįs informacijos apie planuojamus neramumus. Tuo metu policijos vadovai teigė esą pasirengę užtikrinti viešąją tvarką renginio metu.
VAAT priėmus tokį sprendimą, prezidentės D.Grybauskaitės spaudos atstovas Linas Balsys perdavė šalies vadovės poziciją, jog ją stebina skirtingi atsakingų institucijų vertinimai dėl galimų grėsmių per planuojamas seksualinių mažumų eitynes. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja piliečių teisę į taikius susirinkimus.
Apskųstą VAAT sprendimą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gegužės 7-ąją priėmė nutartį, kuria Vilniuje leista rengti pirmąsias eitynes „Už lygybę“.
Seimas gegužę sudarė laikinąją tyrimo komisiją galimai neteisėtam politikų ir interesų grupių poveikiui teisėsaugos institucijoms tirti. Jai pavesta aiškintis, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms dėl atliekamų tyrimų, kad teisėsaugos institucijoms sąmoningai trukdoma atlikti nusikalstamų veikų tyrimus. Tyrimo laikotarpiu nustatyti 2005–2010 metai.
Komisijai pavesta tyrimą atlikti iki spalio 1 dienos.
