Aštuonių partijų lyderių pasirašytame susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos energijos rinkoje prekiauti joje pagaminta elektra.
Partijų atstovai taip pat sutarė sudaryti specialią grupę koordinuoti skirtingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmus.
Politikai žada išnaudoti visas parlamentinės diplomatijos galimybes „parengiant bendrą veiksmų planą siekiant, kad prie šių Lietuvai svarbių nuostatų įgyvendinimo prisijungtų ir kitos šalys bei tarptautinės organizacijos“, rašoma susitarime.
Susitarimą pasirašė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.
Partijų susitarimas praėjusį mėnesį aptartas užsienio reikalų ministro socialdemokrato Lino Linkevičiaus surengtame susitikime. Anksčiau pasirašyti partijų susitarimą ne kartą yra raginę ir konservatoriai, jie taip pat surinko gyventojų parašus blokuoti elektros pirkimą.
Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ Astrave stato du 1200 megavatų galios branduolinius reaktorius.
Kai kurie ekspertai sako, kad Lietuvos nacionalinis sprendimas dėl elektros boikoto neturės daug reikšmės, jei prie jo neprisidės kaimyninės šalys, visų pirma Latvija.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sausį interviu BNS sakė remiantis Lietuvos pastangas užtikrinti jėgainės saugumą, bet pridūrė, kad jo šalis nesvarsto įstatymo elektrai blokuoti. Jis tuomet teigė įžvelgiantis, kad Baltarusijos atominė elektrinė tapo Lietuvos vidaus politikos klausimu.
Ilguoju laikotarpiu riboti Astravo elektros srautą būtų galima sinchronizavus Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais, bet tai užtruks mažiausiai dešimtmetį.
