Dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
Pabrėžiama, kad jis bus įgyvendinamas atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, „neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, taip pat įtraukiant socialinius partnerius.
Susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.
Moksleiviui – ketvirtadalis BVP gyventojui
Susitarime finansinių rodiklių dalyje numatyta, kad nuo 2022-ųjų didinant valstybės finansavimą, 2030-ųjų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma sieks ne mažiau kaip 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui. 2017-aisiais šis rodiklis siekė 17,8 procento.
2030-aisiais vienam studentui tenkanti suma turėtų siekti 36 proc. BVP (2017-ųjų reikšmė – 25 proc.), o asignavimai mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje – ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pastarasis rodiklis jau 2024-aisiais turėtų pasiekti ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018-ųjų reikšmė – 0,3 proc.).
Mokytojams – 130 proc. atlyginimai
Partijų nustatyti siekiami sėkmės rodikliai apima sritis nuo priešmokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir vėlesnio absolventų įsidarbinimo.
Nustatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. VDU. Įsipareigojama numatyti „tvarų darbo užmokesčio augimą“ ir po 2024 metų.
Numatoma, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje (2019–2020 metų reikšmė – 46,3 proc.).
Mokyklų, kurios atitinka mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius 2024-aisiais turėtų pasiekti 60, 2030-aisias – 300. Šiuo metu yra viena tokia mokykla.
Susitarta siekti, kad 2030 metais visos mokyklos turi fizines ir virtualias laboratorijas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) laboratorijas.
Trečdalis turėtų profesinę kvalifikaciją
Pagal susitarimą, 2027-aisiais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų turėtų įgyti profesinio mokymo kvalifikaciją (dabar yra 26 proc.). Taip pat 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų 2030-aisiais turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.).
Dokumente nustatoma, kad įsidarbinusiųjų pagal kvalifikacijos lygį per pirmus metus po studijų baigimo dalis nuo visų įstojusiųjų turi sudaryti 60 procentų. 2019-aisiais pagal kvalifikaciją per metus po studijų baigimo įsidarbino 42 proc. pirmos pakopos ir 65 proc. antros pakopos universitetų absolventų, 30 proc. kolegijų absolventų.
Bendrojoje susitarimo dalyje apibrėžiama 18 įsipareigojimų.
Siekiama, jog visi eitų į darželius
Numatoma sudaryti sąlygas visų vaikų ikimokykliniam ugdymui, garantuoti saugią ugdymo aplinką užkertant kelią patyčioms ir smurtui, užtikrinti pedagogų ir kitų darbuotojų galimybes tobulinti socialines-emocines ir kitas kompetencijas.
Iki 2024 metų įsipareigojama sukurti bendrą ir visiems vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, kuris būtų taikomas tiek kaimo, tiek miesto vaikams, įskaitant ir užsienio lietuvius tautinių mažumų narius. Jis apimtų kalbinį, gamtamokslinį, informacinių technologijų, finansinį, kultūrinį, pilietinį raštingumą ir ugdytų kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.
Siekiama užtikrinti, kad tiek valstybiniai, tiek privatūs švietimo tiekėjai, gaunantys valstybės finansavimą, viešai skelbtų pažangos ataskaitas, reguliariai būtų vykdomas išorinis jų veiklos ir ugdymo kokybės vertinimas.
Dar vienas tikslas – iki 2023 metų pabaigos mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones. Taip pat nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą, plėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.
Dėmesys praktiniam mokymui, pedagogų kvalifikacijai
Iki 2024-ųjų įsipareigojama sukurti sąlygas, kad visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, užtikrinant karjeros specialistų rengimą ir tvarų finansavimo modelį įtraukiant socialinius partnerius.
Sutarta, jog ne mažiau kaip pusę profesinio mokymo programų būtų organizuojamos praktine forma, t. y. pameistrystė, mokymasis darbo vietoje, praktinis mokymas ir t. t. Taip būtų siekiama stiprinti profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą.
Siekiant pedagogo profesijos patrauklumo, numatyta nuo 2027 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais.
Priešpensinio amžiaus pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams numatyta sudaryti „orias sąlygas“ pasitraukti iš pedagogo profesijos, įteisinant galimybes išlaikyti socialines garantijas. Taip pat būtų užtikrinta mokytojo kompetencija ir diskrecija spręsti, vertinti bei parinkti mokymosi būdus ir apimtis.
Iki 2024 metų ketinama sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, profesijos mokytoju ar švietimo pagalbos specialistu, o valstybės lėšomis – finansuoti galimybes jau dirbantiems pedagogams įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją.
Žadama siekti kompensuoti su kvalifikacijos tobulinimu ir tiesiogiai su profesine veikla susijusias išlaidas, nuolat tobulinti mokyklų vadovų lyderystės gebėjimus, teikiant tikslinės pagalbos priemones, vykdant vadovų kompetencijų stiprinimo programas, plėtojant mentorystės sistemą, stiprinant jų karjeros planavimą.
Vienodas minimalus balas studentams
Nuo 2024 metų sutarta taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Būtų siekiama diegti alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024-ųjų sukurti prielaidas įgyti aukštąjį išsilavinimą visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį.
Ketinama koreguoti ir studijų finansavimo modelį siekiant, kad jis „atlieptų visuomenės ir rinkos poreikius, aukštojo mokslo socialinės dimensijos bei absolventų parengimo kokybę“. Iki 2024 metų įtvirtinti ir realizuoti studijų kokybės finansinio skatinimo sistemą.
Iki 2024 metų numatoma valstybės mokslo konkursinio finansavimo ir finansavimo už mokslo (meno) rezultatus, būtų įteisintas ir bazinis finansavimas MTEP plėtrai bei meno veiklai, kurį sudarytų būtinos einamosios iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos.
Taip pat iki 2024 metų ketinama parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą, sustiprinti tyrėjų karjeros formavimą, jį derinant su Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės principais.
Mokymasis visą gyvenimą
Susitarime įsipareigojama sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą. Numatyta, kad tai galėtų būti čekiai, individualios paskyros ar krepšelis – ši sistema turėtų suteikti galimybę didelei visuomenės daliai panaudoti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų įgijimui. Parama būtų skiriama ir plėtojant senjorų mokymosi galimybes trečiojo amžiaus universitetuose.
Partijos sutarė iki 2024-ųjų sukurti savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą, užtikrinti jos prieinamumą visiems norintiesiems tęsti tolimesnį mokymąsi formaliojo švietimo programoje.
Numatoma suteikti savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą ir ugdymo rezultatus. Akcentuojama, kad kartu būtina išlaikyti ir pačių švietimo įstaigų savarankiškumą. Būtų siekiama sudaryti sąlygas ir „funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui“ švietimo srityje.
