Taip valdančiosios daugumos atstovės kalbėjo penktadienį parlamento rūmuose surengtoje diskusijoje „LGBT+ balsai Seime“.
Karas – ne priežastis delsti
„Ar mums pavyks LGBT+ bendruomenės teises apginti pilnai artimiausiu metu, aš manau, kad šiandien dar atviras klausimas.
Tai – sunkus procesas, jūs žinote, kaip jis vyksta, kaip sunkiai žengiami žingsneliai Seime, bet aš net neabejoju, kad tai pavyks padaryti, tik norėtųsi, kad tai pavyktų padaryti kuo greičiau“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat teigė, kad progresas niekada nevyksta lengvai ir tam reikia daug ryžto, žinant, kad didelė visuomenės dalis tam progresui nepritars.
„Bet taip buvo visą laiką: tada, kai buvo stengiamasi vaikus ištraukti iš kasyklų, kada buvo sprendžiami dalykai dėl moterų teisės dirbti ir balsuoti, kai buvo priimami sprendimai dėl kitos rasės ar tautybės žmonių galimybių studijuoti tuose pačiuose universitetuose kaip ir dominuojančios rasės atstovai“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė atmetė dalies opozicijos atstovų priekaištus, kad karo Ukrainoje akivaizdoje neturėtų būti svarstomi visuomenę priešinantys klausimai, tarp jų tokie kaip tos pačios lyties porų santykių įteisinimas.
„Geriausias laikas rūpintis žmogaus teisėmis yra dabar, nes daugelio dalykų, kuriuos turėjome padaryti anksčiau, nesame padarę, nes kažkam, ar vakar, ar prieš mėnesį, ar prieš metus, ar prieš dvidešimt metų atrodė, kad tą dieną buvęs „šiandien“ buvo dar ne laikas pasirūpinti žmogaus teisėmis, ir todėl šitie klausimai buvo labai ilgą laiką atidėliojami“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Moody’s“ įtikino, kad pokyčiai vyksta
Diskusijoje dalyvavusi Laisvės partijos lyderė A.Armonaitė taip pat pripažino, kad Seime dominuoja lygiateisiškumo idėjos oponentai, kurie savo dėmesį nukreipia neproduktyvia kryptimi. Tačiau ji pripažino esanti optimistė ir viliasi, kad tos pačios lyties asmenų partnerystė Lietuvoje bus įteisinta.
Prieš renginį ministrė pietavo su iš Niujorko atvykusiu „Moody’s“ įvairovės pareigūnu. Prieš keletą metų A.Armonaitė, tuomet – tik Seimo opozicijos atstovė, kartu su bendraminčiu Tomu Vytautu Raskevičiumi, kuris tuo metu dirbo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, o dabar vadovauja Seimo Žmogaus teisių komitetui, taip pat buvo susitikusi su šios visame pasaulyje žinomos reitingų agentūros atstovais.
Jie domėjosi galimybėmis investuoti Lietuvoje, todėl susitiko su kuriamos Laisvės partijos atstovais. Panašių planų „Moody’s“ turėjo dar vienoje iš Rytų ir Centrinės Europos valstybių, kurios ministrė nenurodė, tik paminėjo, kad ten jau įteisinta homoseksualų partnerystė.
„Buvome pakviesti įrodyti, kad gali būti pokyčių, – prisiminė ministrė. – „Moody’s“ atstovai uždavė klausimą: kaip jausis transgender (angl. translytis) darbuotojas mūsų įmonėje ir Lietuvoje, kai atsikelsime?
Mes su Tomu reklamavome, pardavinėjome ne tik investicinę aplinką, bet ir įvairovę, neturėdami Partnerystės įstatymo <…>. „Moody’s“ investavo, patikėjo, pasirinko mūsų šalį. Jie tiki, kad greitai bus pokyčių. <…>
Lietuva eina į priekį. Prisiminkime pirmą „Pride“ – tvoros, kryžiai, neapykanta – ir smalsumas. 2019 m. – miesto šventė. Dideli pokyčiai. Lietuvos visuomenė, verslas yra pasikeitę greičiau nei žmonės šituose rūmuose (Seime – red. past.).“
A.Armonaitės žodžiais, įvairovės idėjos, lygiateisiškumas tampa madingas net ir valstybės valdomose įmonėse, tačiau svarbu „nenuplauti konkrečių dalykų, kad lygybė būtų užtikrinta“.
„Valstybės lyderių, valstybės politikų darbas svarbus. Reikia sakyti: Partnerystės įstatymas turi būti priimtas. Tai yra sąlyga. Normalus partnerystės įstatymas, ne tik civilinės sąjungos. Dabar sakome tiesą: nėra balsų šiame Seime vakarietiškam įstatymui, bet bus“, – sakė ji.
Diskusijoje taip pat dalyvavusio T.V.Raskevičiaus manymu, priimti Partnerystės įstatymą ir spręsti kitus LGBT+ aktualius klausimus trukdo neteisingas situacijos vertinimas:
„Man atrodo, visos problemos, kai mes kalbame apie teisinę mūsų bendruomenės apsaugą, prasideda nuo to, kad mūsų oponentai mato mus ne kaip žmones, o kaip problemą, biurokratinę problemą, kurią reikia išspręsti.“
Ėmėsi kompromisinio varianto
Seimas gegužę ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius: civilinę sąjungą porai leidžiantį sudaryti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir konservatyvesnių politikų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl „artimo ryšio“.
Lietuvoje nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties porų partnerystė. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
Parlamentas praėjusį pavasarį atmetė ir šios kadencijos liberalių politikų parengtą Partnerystės įstatymo projektą. Vėliau kaip kompromisinis valdančiųjų atstovų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.
Vilniuje šią savaitę „Baltic Pride“ festivalio kontekste vyksta daug renginių LGBT bendruomenės teisių klausimais.
„Baltic Pride“ 2022 – tris Baltijos šalis jungiantis tarptautinis LGBT festivalis. Vilniuje jis rengiamas penktą kartą.
