Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Ž.Pavilionis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys P.Urbšys dėl parodos uždarymo kreipėsi į Vilniaus merą R.Šimašių.
Įžvelgė propagandą
Kaip rašoma šių Seimo narių išplatintame pranešime, „parodoje pristatomi Sovietų Sąjungos vykdyti nusikaltimai yra ne tik ne pasmerkiami, bet ir pateisinami“. Tuometinė bolševikinė sistema įvardijama kaip „gyvybingas ir gerai organizuotas mechanizmas“, o Antrojo pasaulinio karo pradžia ir Lietuvos bei regiono valstybių okupacija (Ribentropo-Molotovo paktas) pateisinami kaip tuo metu susiklosčiusių aplinkybių išprovokuoti veiksmai, nekaltas atsakas į „kitų pradėtas pasaulio dalybas“.
Seimo nariai tvirtina sutinkantys, kad diskusija apie skirtingų šalių požiūrį į istorines tragedijas yra reikalinga, tačiau esą žinant, kad Rusija „iki šiol nėra pasmerkusi komunizmo nusikaltimų ir savo veiksmų Antrojo pasaulinio karo metu, jos istorinis pasakojimas negali būti pateikiamas kaip lygiavertis kitų šalių, ypač nukentėjusių nuo nacional-socializmo ir komunizmo, pasakojimams“.
Parlamentarai pasipiktino ir tuo, kad paroda, kuri, jų teigimu, žemina Lietuvos valstybingumą, buvo atidaryta Kovo 11-osios išvakarėse, o tai esą leidžia įtarti galimą Kremliaus vykdomos informacinės kampanijos, žeminančios Lietuvą, įtaką.
Vilniaus merui nusiųstame laiške Ž.Pavilionis ir P.Urbšys R.Šimašių ragina pavesti savivaldybės institucijoms atidžiau kontroliuoti panašių renginių organizavimą Vilniuje.
Rotušė neorganizavo
Vilniaus rotušės laikinoji valdytoja Ieva Šiušaitė teigė, kad Rotušė parodos neorganizavo, tik suteikė patalpas ekspozicijai, o suderinta tai buvo jau seniai – iki jos atėjimo į šią įstaigą. Vis dėlto I.Šiušaitė neslėpė turėjusi abejonių dėl šios parodos, tačiau politikų ažiotažo praėjus nuo parodos atidarymo dviem savaitėms nesitikėjusi.
„Bent jau pristatant parodą nebuvo jokių net užuominų apie tai, kad karas yra gerai, arba tai, kas įvyko, yra gerai. Tokių dalykų nebuvo skleidžiama. Paroda vyksta jau dvi savaites, nebuvo čia nei ypatingo antplūdžio žmonių, nei ypatingo pasipiktinimo, tai truputėlį nustebau, kad išlenda tokie dalykai. Aš manau, kad gali būti toks požiūris, nes man irgi nebuvo labai ramu įsileidžiant tą parodą į Rotušę, nes minimas Rusijos vardas priverčia pasitikrinti, ar čia viskas gerai“, – kalbėjo I.Šiušaitė, teigdama negalinti vertinti pačios parodos, nes nėra istorikė.
Tai keliaujanti po Europą paroda – mokslinio projekto tąsa, kur analizuojama, kaip skirtingų šalių mokykliniuose vadovėliuose yra rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą, – sakė R.Šimašius.
Parodą organizavo ES-Rusijos pilietinės visuomenės forumas. Šis forumas save pristato kaip įvairių nekomercinių organizacijų Rusijoje ir Europos Sąjungoje tinklas, inicijuotas pilietinės visuomenės ir nepriklausantis nuo vyriausybių, politinių partijų ir verslo struktūrų. „Forumo tikslas – stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ir skatinti ES ir Rusijos integraciją, kuriamą remiantis bendromis demokratijomis, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo vertybėmis“, – teigiama šio forumo pristatyme.
Meras nematė, bet nesmerkia
Vilniaus meras R.Šimašius, prisipažinęs, kad parodoje bent kol kas nesilankė, neskubėjo smerkti nei pačios ekspozicijos, nei jos organizatorių. „Žinau, kiek pasidomėjau, kad tai yra keliaujanti po Europą paroda – mokslinio projekto tąsa, kur analizuojama, kaip skirtingų šalių mokykliniuose vadovėliuose yra rašoma apie Antrąjį pasaulinį karą. Natūralu, kad skiriasi tie aprašymai pradedant nuo propagandinio Rusijoje ir baigiant objektyvesnius aspektus pateikiančių Vakarų šalių. Tai yra labai įdomi tema, kaip propagandinė komunikacija vyksta. Savaime tame nieko blogo nematau“, – kalbėjo meras.
Vis dėlto parodos eksponavimo laikas išties gali sutrumpėti, tačiau labiau dėl to, kad lankytojų joje itin mažai, ką minėjo iš Rotušės laikinoji valdytoja I.Šiušaitė.
„Man asmeniškai kaip Lietuvos piliečiui yra labai įdomu žinoti, kas vyksta Rusijoje, kaip veikia Rusijos propagandos mašina. Labai įdomu yra žiūrėti televizijos laidas, įvairius aprašymus, kaip Rusijoje vykdoma propaganda. Tad šis vadovėlių eksponavimas yra mūsų pačių edukavimo priemonė, kuri leidžia atverti akis, kartais parodo, kaip neadekvačiai pateikiami įvykiai. Kol kas baidytis pagrindo nematau, tai tikrai nėra propagandos mechanizmas“, – įsitikinęs R.Šimašius.
Medžiaga iš mokyklinių vadovėlių
Vilniaus rotušės interneto svetainėje paroda „Skirtingi karai“ pristatoma kaip atskleidžianti naratyvų apie Antrąjį pasaulinį karą skirtumus šiuolaikiniuose šešių šalių mokykliniuose vadovėliuose.
Paroda atidaryta kovo 6-ąją ir veikti turėtų iki kovo 31-osios.
„Parodos medžiagą rengę istorikai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Italijos ir Čekijos pasirinko analizuoti Antrojo pasaulinio karo tematiką dėl to, kad šis istorinis įvykis išlieka vienu iš skausmingiausių ir labiausiai kontroversiškai vertinamų istorinių epizodų daugelio Europos šalių kolektyvinėje atmintyje. Tyrimo objektu buvo pasirinkti mokykliniai vadovėliai kaip esminė terpė, naujoms kartoms perteikianti istorinę atmintį ir laiko dvasią, kurioje jie buvo sukurti“, – rašoma pristatyme.
Parodos atidarymą lydėjo diskusija su jos autoriais Nikita Lomakinu („Memorial International“, Maskva), Algiu Bitautu (Lietuvos edukologijos universitetas, Vilnius) ir Kristina Smolijaninovaite (Europos Sąjungos-Rusijos pilietinės visuomenės forumo sekretoriatas, Berlynas). Diskusijoje taip pat dalyvavo istorijos vadovėlių autorius Evaldas Bakonis ir visuomenininkė Irena Veisaitė.
Paroda atidaryta kovo 6-ąją ir veikti turėtų iki kovo 31-osios.
Anot organizatorių, šią parodą jau matė žiūrovai Prahoje, Strasbūre, Milane, Maskvoje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge, Permėje, Novosibirske ir Krasnojarske.
