2015 08 10

Parodos stendas su šalia KGB vadų įpieštu Algirdo Brazausko portretu siutina socdemus

Algirdas Brazauskas, nors ir buvo Lietuvos komunistų partijos vedlys, negali būti piešiamas šalia Antano Sniečkaus ir Mykolo Burokevičiaus, įsitikinęs socialdemokratų garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas. Pasak jo, partija būtinai turi reaguoti ir neleisti Lietuvos ypatingojo archyvo parodoje bjauroti A.Brazausko atminimo. Tačiau iš ypatingame archyve saugomų dokumentų ne vieną knygą parašęs Seimo narys Arvydas Anušauskas socdemų pykčio nesupranta. Anot jo, skandalą politiniai oponentai kurpia lygioje vietoje.
Lietuvos ypatingojo archyvo paroda
Lietuvos ypatingojo archyvo paroda / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Tarptautinei archyvų dienai skirta paroda Lietuvos ypatingajame archyve veikia jau beveik du mėnesius. Tačiau tik pirmadienį socialdemokratų akis užkliuvo už parodos stendo, kuriame A.Brazausko portretas pavaizduotas šalia NKVD ir KGB vadų.

Pasak Socialdemokratų partijos garbės pirmininko Česlovo Juršėno, toks kontekstas sudaro įspūdį neva A.Brazauskas prisidėjo prie trėmimų ir represijų.

„Mane toks jo vaizdavimas žeidžia. Visi šie atvaizdai sumontuoti su žmonių trėmimais, o A.Brazauskas čia niekuo dėtas. Jis buvo inžinierius tais laikais. Jis baigė politechnikumą jau po trėmimų. Vien dėl to netinka. Jis buvo daugiau inžinierius-ūkininkas, nei politikas ar partinis darbuotojas. Už padėtį Lietuvoje jis vienu metu buvo atsakingas, bet jis nebuvo atsakingas už tuos baisius nusikaltimus, už kuriuos atsakingi tame pačiame stende pavaizduoti kiti veikėjai. Kam jį reikėjo įmontuoti į tokią kompaniją?“ – klausė Č.Juršėnas.

Tas montažas, švelniai tariant, nekorektiškas, neistoriškas, o stipriau – pasityčiojimas iš A.Brazausko atminimo, – sako Č.Juršėnas.

Anot jo, A.Brazauskas galėjo būti paminėtas kitame stende, kur būtų pavaizduotas jo darbas atkuriant Lietuvą, atskiriant Lietuvos komunistų partiją nuo Tarybų sąjungos komunistų partijos.

„Neparodant šito, tas montažas, švelniai tariant, nekorektiškas, neistoriškas, o stipriau – pasityčiojimas iš A.Brazausko atminimo“, – rėžė Č.Juršėnas.

Partija ruošiasi reaguoti

Jis tikino jau rekomendavęs socialdemokratų vadovybei reaguoti į šį skandalą išplatinant pranešimą, kuriame būtų atsiprašoma už tai, ką Lietuvos komunistų partija yra bloga padariusi, tačiau kartu pabrėžiant, kad A.Brazauskas visada dirbo Lietuvai.

Pats Č.Juršėnas pripažino parodoje nesilankęs ir nuotraukas iš jos matęs tik internete. Todėl jis nežinojo, kad toje pačioje parodoje A.Brazauskas vaizduojamas ir kitame stende, kuriame rodomas Lietuvos kelias į laisvę. Nepaisant to, pasak politiko, A.Brazauskui šalia A.Sniečkaus – ne vieta.

„Galima buvo rasti kitą progą parodyti, kad saugo dokumentus apie jį, kaip prezidentą, kaip signatarą, bet ne vaizduoti šalia A.Sniečkaus ir KGB vadų. Čia matyti, kad dedamas kartu į krūvą negalvojant, kaip žmonės tai priims. Mane tai žeidžia“, – sakė Č.Juršėnas.

A.Anušauskas: „Nėra ko pykti“

Tuo tarpu ne vieną knygą apie KGB veikimą Lietuvoje parašęs ir Ypatingajame archyve dokumentų ieškojęs istorikas Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas tikina, kad socialdemokratai pyksta lygioje vietoje.

„Tas stendas tik atspindi realybę. Kas čia nenormalaus? Čia panašu į situaciją, kuri man buvo nutikusi prieš kelerius metus, kai į mane kreipėsi geležinkelius kuravusio KGB skyriaus viršininko žmona ir pasipiktino, kad jo nuotrauka yra Genocido aukų muziejuje. Aš paklausiau, ar jis ten kuo nors kaltinamas. Ji pripažino, kad ne, bet atsiduso: „o koks kontekstas?“ Man čia panaši situacija. Jis buvo puikus žmogus, geležinkelių entuziastas. Aš tikiu, bet jis dirbo tokioje sistemoje, o jo entuziazmą ji panaudojo šiek tiek kitiems tikslams. Ir čia tas pats. Gal kontekstas ir negeras, bet tokia realybė“, – socdemus ramino A.Anušauskas.

Kaltinti už tai, kad pavaizduojamas A.Brazauskas, kuris buvo pirmas sekretorius ir faktiškas KGB vadovas 1988-1989 m., tai aš nelabai suprantu. Nėra už ką pykti, – sako A.Anušauskas.

Pasak jo, skandalas atrodo visiškai laužtas iš piršto dar ir dėl to, kad A.Brazauskas vadovaudamas komunistams buvo ir faktiškas KGB vadovas 1988-1989 m.

“Kaltinti už tai, kad pavaizduojamas A.Brazauskas, kuris buvo pirmas sekretorius ir faktiškas KGB vadovas 1988-1989 m., tai aš nelabai suprantu. Nėra už ką pykti. Taip, jis keitė savo pozicijas, kaip ir dalis žmonių tuo laikotarpiu. Visi rinkosi, bet to laiko, kai A.Brazauskas ir M.Burokevičius buvo vienoje barikadų pusėje ir nėra čia ką trinti“, – kalbėjo istorikas.

A.Anušauskas pridūrė, kad jo knygoje apie KGB taip pat yra publikuota A.Brazausko nuotrauka, kuruoje jis 1978 m. švenčia KGB šešiasdešimtmetį.
„Tribūnoje sėdi su garbiais KGB vadovais. Tai čia gal visa knyga netinkama, bet niekas manęs dėl to nekaltino. Nuotrauka, beje, iš tų pačių archyvų“, – šyptelėjo A.Anušauskas.

Lietuvos ypatingasis archyvas taip pat aiškina parodoje tik norėjęs pademonstruoti, kokius dokumentus ir apie ką saugantis. Kad duomenų apie A.Brazauską Lietuvos ypatingajame archyve yra, A.Anušauskas patvirtina. „Pykti ant archyvo, kad jis saugo tokius dalykus yra žiauriai diletantiška“, – apibendrino A.Anušauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų