Politikai prisiminė nevyriausybines organizacijas (NVO). Jie suskato raginti žmones skirti pinigų nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), o kartu – ir partijai. Politologo vertinimu, šis triukas naudojamas siekiant užsitikrinti ne tik papildomą paramą, bet ir daugiau rinkėjų balsų.
Prašė pinigų ir sau, ir NVO
Ypač aktyviai partiją, kartu – ir nevyriausybininkus, pastarosiomis savaitėmis kvietė paremti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tam valdantieji sukūrė specialų tinklalapį, kuriame agitavo skirti 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio įvairioms organizacijoms, dirbančioms jaunimo, inovacijų, šeimos, švietimo srityse, o 1 proc. – partijai.
„Stipria ir pasauliui įdomia Lietuva gali tapti tik kurdama naujoves. Todėl svarstydami, kam skirti 2 proc. savo pajamų mokesčio, nepamirškite tų, kuriems rūpi naujos idėjos“, – svetainėje patalpintame filmuke ragino premjeras Andrius Kubilius. „Čia kiekvienas supranta, kokia svarbi yra Tėvynė. Jaunimo organizacijose bręsta daug žmonių, kurie bus naudingi Lietuvai ateityje. (…) Neužmirškite jaunimo organizacijų“, – ne tik internete, bet ir per radiją kvietė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
R.Alekna: „Kai skiri 1 proc. pajamų mokesčio, nori nenori vertini, kam duosi pinigus.“
Seimo pirmininkė Irena Degutienė aiškino, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, mylinčioje šeimoje išaugs dori ir mylintys vaikai, todėl, anot jos, reikėtų paremti organizacijas, kurių tikslas – darni ir rūpestinga šeima.
Panašiai elgėsi ir Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kviečiantis ne tik paremti partiją, bet ir skirti dalį pajamų nevyriausybininkams. „2 proc. ir 1 proc. – tokią dalį nuo sumokėto mokesčio gali paskirstyti pats. Nurodyk valdžiai, kokiai veiklai skirti tavo mokesčius, antraip valdžia nuspręs už tave“, – įspėjo liberalai.
Kiekvienas dirbantysis gali remti tą NVO, kurios idėjos jam artimos. Tiems, kurie nebuvo apsisprendę, ir liberalai, ir konservatoriai pateikė sau artimų nevyriausybininkų sąrašus. Juose – jaunųjų politikų, studentų, politinių kalinių bei laisvės gynėjų, religinės, šeimų organizacijos, jaunimo centrai, sodininkų bendrijos, analitikų institutai, net pačių politikų labdaros fondai.
Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga TAIP tiesiai šviesiai kvietė 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio skirti partijai, o 2 proc. – anksčiau suburtam judėjimui TAIP.
Ugdo pilietinę visuomenę?
„Neturime tikslo surinkti pinigų, labiau norime įtraukti visuomenę į procesus, kurie parodytų pilietiškumo lygį“, – „15min“ tvirtino TS–LKD partijos vykdomasis sekretorius, Centrinio rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna. Todėl jis išsisuko nuo atsakymo į klausimą, kiek planuojama surinkti gyventojų paramos. Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek dabar TS-LKD surenka iš nario mokesčio, pasiteisinęs, kad kiekvienas skyrius nustato savo sumą ir gautas lėšas pasilieka sau.
„Kuo žmonės aktyviau dalyvauja, tuo geresnę valdžią išsirenka. Kai skiri 1 proc. pajamų mokesčio, nori nenori vertini, kam duosi pinigus. Esi priverstas bent kažkiek pasidomėti partijų sudėtimi, siūlomais projektais, ką jos ketina daryti laimėjusios rinkimus ar ką nuveikė jau būdamos valdžioje“, – kalbėjo R.Alekna.
Anksčiau partijos, gaudamos solidžias sumas iš verslo ir žmonių, nedemonstravo tokio rūpesčio nevyriausybininkais. Jie prisiminti tik nusekus privačios paramos upei. „Tai darome mes, nors kitos partijos irgi gauna dalį pajamų mokesčio“, – gyrėsi R.Alekna. Patikslinus, kad panašių kampanijų ėmėsi ir kiti politikai, jis tikino, kad partija rūpinasi ne tiek savo kišene, kiek pilietinės visuomenės ugdymu.
Partijų finansų šaltiniai
Jei partijoms priklausantys žmonės sumokėtų nario mokestį ir dar pervestų dalį savo sumokėto pajamų mokesčio, jau susidarytų solidi suma. Lietuvoje įregistruota 43 partijos, jų narių skaičius gerokai viršija 100 tūkst.
Gausiausia yra Socialdemokratų partija (17 032 nariai). Ji aplenkė Darbo partija (13 919 narių) bei partiją „Tvarka ir teisingumas“ (13 094 nariai). Valdantieji konservatoriai yra tik ketvirti (12 336 nariai). Toliau rikiuojasi Krikščionių partija (8 237 nariai), Liberalų ir centro sąjunga (4 777 nariai), Liberalų sąjūdis (3 645 nariai), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (2 663 nariai). Daugumą partijų lenkia ir Lietuvos žaliųjų sąjūdis, turintis 2 267 narius.
Siekiant politikų finansavimo skaidrumo, nuo šių metų pradžios verslui uždrausta skirti lėšų partijoms. Taip pat gerokai apribota gyventojų parama.
Iš biudžeto šiemet partijos gaus kiek daugiau nei 20 mln. Lt, kurie skirstomi atsižvelgiant į rinkimų rezultatus. Pusę šios sumos Vyriausioji rinkimų komisija paskirstė prieš keletą savaičių. Didžioji dalis (2,5 mln. Lt) atiteko valdančiajai TS-LKD. Toliau rikiuojasi opozicijoje esančios Socialdemokratų partija (1,8 mln. Lt) bei partija „Tvarka ir teisingumas“ (1,3 mln. Lt).
Likusi šiemetės dotacijos dalis partijoms bus padalinta rudenį.
Ieško papildomų balsų
Algis Krupavičius, politologas
„Pasikeitė žaidimo taisyklės, todėl partijos pradėjo kampanijas dėl paramos ne tik sau, bet ir visuomenininkams. Kovodamos dėl 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio partijos nusprendė vienu ypu nušauti du zuikius ir užsidirbti papildomų balų. Politikai viliasi, kad NVO agituos savo narius balsuoti už tą partiją, kuri juos parėmė. Todėl partijos tapo labai aktyvios ir matomos.“
