Tačiau konservatorius Arvydas Anušauskas kelia klausimą, kodėl griežtai kontroliuoti planuojama tik partijų pinigus, tuo metu rinkimų komitetų, kurių kuriasi gausybė, niekas liesti esą neketina.
Apie planuojamą naują, griežtesnį partijų finansavimo reglamentavimą trečiadienį kalbėta parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje. Jame įvairių institucijų atstovai parlamentarams pasakojo, kiek pasistūmėta įgyvendinant vasarą patvirtintas NSGK tyrimo išvadas.
Anot premjero patarėjo Donato Matuizos, projektus dėl partijų finansavimo Vyriausybė svarstys jau kitame posėdyje.
D.Matuiza trečiadienį sakė, kad VRK yra jau sutarusi su STT dėl bendradarbiavimo prižiūrint partijų finansavimą.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus teigė matantis glaudaus bendradarbiavimo su VRK galimybę.
„Mes nesakome, kad mes galime daryti tai, ką darė VRK, bet iš esmės turėtų pasikeisti teisinė aplinka – kalbame apie (partijų neskaidraus finansavimo – aut.) kriminalizavimą, kas ir dabar siūloma įstatymų projektuose“, – pabrėžė jis.
Ž.Bartkaus teigimu, dabar su VRK tarnyba keičiasi analitine informacija, tačiau turi ir kitokios informacijos, kurios negali perduoti, nes nėra tinkamo reglamentavimo.
„Mes ją galėtume pateikti įslaptintą, bet komisija negali jos panaudoti, nes ji negalėtų būti išslaptinta“, – sakė jis.
Už pažeidimus – kirtis per finansus
Kaip posėdyje sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, dabartiniame reguliavime trūksta, kad politinės kampanijos dalyvis, priėmęs lėšas iš įstatyme nenumatytų šaltinių, būtų priverstas tokią pat sumą pervesti į valstybės biudžetą.
„Tai atgrasytų nuo panašaus pobūdžio nusižengimų“, – numatomus įstatymo pakeitimus pristatė ji.
Pagal juos, į biudžetą būtų pervedamos ir politinės kampanijos dalyvio nedeklaruotos išlaidos, išskyrus tuos atvejus, jei nustatomas šiurkštus pažeidimas, kuomet partija netenka dalies valstybės dotacijos. Viršijus išlaidų limitą VRK nori turėti teisę įpareigoti politinės kampanijos dalyvius neprisiimti daugiau išlaidų.
VRK pirmininkė sakė, kad planuojama griežtai nustatyti politinės kampanijos metu patirtų įsiskolinimų grąžinimo terminus. Norima reglamentuoti, kad skolas politinės kampanijos dalyviai susimokėtų per metus nuo galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo.
L.Matjošaitytė teigė, kad būtina įpareigoti partijas skelbti sutartis, kurios sudarytos viešųjų pirkimų metu. Už sutarčių neskelbimą VRK planuojama leisti įpareigoti partijas į valstybės biudžetą pervesti tokią pat sumą, kuri yra numatyta nepaskelbtose sutartyse.
VRK norėtų gauti leidimą mažinti biudžeto dotaciją partijoms, kurios vengia bendradarbiauti ir neteikia komisijai informacijos. 
L.Matjošaitytė teigė, kad siūloma bausti ir juridinius bei fizinius asmenis, neturėjusius teisės remti partijų. Baudų dydis – fiziniams asmenims iki 860 eurų, juridiniams – iki 3 tūkst. eurų.
NSGK narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad prieš rinkimus kuriasi daug rinkimų komitetų.
„Apie 200 komitetų formuojasi, bet jų finansavimo klausimai, kaip suprantu, nekelia išvis jokių klausimų. Seime mes mėginome įtvirtinti kai kurias sąlygas, kurios komitetams būtų privalomos, bet nepavyko to padaryti. Tačiau iš Teisingumo ministerijos ar VRK norėtųsi girdėti siūlymų, ar tame matote problemų“, – klausė jis.
A.Anušauskas pabrėžė, kad STT per praėjusius rinkimus vertindama rinkimų komitetus, pamatė tokias pat problemas, kokias kėlė ir partijos bei jų finansavimas.
Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas jam atsakė, kad projektuose rinkimų komitetai nėra išskirti.
„Rinkiminės kampanijos dalyviai apima politinių kampanijų finansavimo savoką. Dėl rinkimų komitetų konkrečiai nebuvo projekto...“, – aiškino jis.
L.Matjošaitytė teigė, kad VRK laikosi nuomonės, jog įstatymo nuostatos turi galioti visiems, neišskiriant rinkimų komitetų.
Jos teigimu, tyrimas parodė, kad tik kiek daugiau nei pusė politinių judėjimų teikia ataskaitas juridinių asmenų registrui.
„Matyti, kur už ką moka tie judėjimai, sudėtinga. Nes rinkimuose dalyvauja ne judėjimai, o jiems priklausantys atskiri nariai“, – sakė ji.
V.Bakas: politinė valia yra
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas trečiadienį apgailestavo, kad kiek vėluojama rengti šiuos projektus turint omenyje kitąmet planuojamus rinkimus.
„Politinė valia priimti sunkius sprendimus yra“, – patikino jis.
Kitą savaitę Vyriausybei ketinama pateikti ir Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimus, kuriais bus siūloma įpareigoti lobistus ir politikus griežčiau deklaruoti susitikimus.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat parengė Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymą, kuriuo siūloma įtvirtinti neteisėtai įgyto turto konfiskavimą.
Pagal projektą, įstatymas taikomas didesniam nei 76 tūkst. eurų turtui, kai manoma, kad jis įgytas neteisėtai. Įstatyme numatoma galimybė konfiskuoti perleistą turtą apsimestiniu sandoriu ar giminaičiams.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.
