Ypač daug vienmandatėse apygardose antrojo turo nepasiekusių politikų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo viršuje. Politologo, VU TSPMI doc. dr. Mažvydo Jastramskio nuomone, tokių politikų nesėkmes didele dalimi paaiškina pablogėjusi LSDP reputacija nacionaliniu mastu: daugiamandatėje apygardoje kitą partiją pasirinkę rinkėjai ir vienmandatėje ieškojo alternatyvų.
Tuo tarpu tai, kad į antrąjį rinkimų turą įvairiose apygardose iškopė daug LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) sąraše žemai buvusių ir visuomenėje mažai žinomų kandidatų, politologas sakė iš dalies galintis paaiškinti priešinga tendencija: pasitikintys LVŽS rinkėjai nutarė ir vienmandatėje apygardoje atiduoti balsą už šios partijos kandidatą, net jo nežinodami. Dalis rinkėjų, M.Jastramskio, galėjo klaidingai manyti, kad vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje būtina balsuoti už tą pačią partiją.
TS-LKD: sąrašo lyderiai įrodė pajėgumą ir vienmandatėse apygardose
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo viršūnėse esminių permainų neįvyko. Iš pirmojo kandidatų dešimtuko, išreitinguoto prieš rinkimus, rinkėjai pašalino tik du kandidatus: Vytautą Juozapaitį, kuris iš 8 vietos nukrito į 14-ą, ir Jurgį Razmą, kuris iš 10 vietos nukrito į 17-ą. Tačiau sėkmingo partijos pasirodymo daugiamandatėje apygardoje dėka šie politikai jau užsitikrino vietas Seime.
Reikšmingiausiai aukštyn pakilę politikai – Žygimantas Pavilionis, Tadas Langaitis ir Mykolas Majauskas. Ž.Pavilionis iš 18 vietos priešrinkiminiame sąraše rinkėjų buvo pakeltas į 7-ą, M.Majauskas – iš 36 vietos į 11-ą, T.Langaitis – iš 29 vietos į 12-ą.
Labai sėkmingai TS-LKD sąrašo lyderiams susiklostė pirmasis turas vienmandatėse apygardose. Iš pirmojo dešimtuko į antrajį turą pateko aštuoni. Apskritai iš 30 kandidatų, kuriuos TS-LKD partija prieš rinkimus įrašė savo sąrašo viršuje, net 26 pateko į antrąjį rinkimų turą arba laimėjo rinkimus jau pirmajame ture (tai padarė Ingrida Šimonytė).
Iš partijos sąrašo priekyje esančių asmenų antrajame ture neišvysime tik Andriaus Kubiliaus, kuris Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoje liko trečias, surinkęs vos 5,35 proc. balsų, ir Irenos Degutienės, kuri jokioje vienmandatėje apygardoje savo kandidatūros nekėlė.
LVŽS: sąrašo lyderiais rinkėjai pasitikėjo
LVŽS partijos pirmajame dešimtuke permainų dar mažiau. Nei vienas iš 10 kandidatų, kuriuos į pirmąsias sąrašo vietas prieš rinkimus įrašė partija, neiškrito iš pirmojo dešimtuko ir po reitingavimo, tik kai kurie kandidatai susikeitė vietomis.
Panaši situacija ir antrajame dešimtuke: tik Gediminas Vasiliauskas iš 17 vietos po reitingavimo nukrito į 22-ą, o Petras Nevulis iš 19 vietos į 41-ą. Reikšmingai aukštyn pakilusių kandidatų LVŽS nebuvo daug: tarp jų galima išskirti Dovilę Šakalienę, kuri iš 30 vietos pakilo į 17-ą, Egidijų Vareikį, kuris iš 141 pozicijos pakilo į 23-ą, bei Rūtą Miliūtę, kuri iš 114 vietos pakilo į 28-ą.
Aštuoni „valstiečių“ pirmojo dešimtuko kandidatai iš dešimties pateko į antrąjį ratą vienmandatėse apygardose, du – ne. Eugenijus Jovaiša vienmandatėje apygardoje keliamas nebuvo, o Andriejui Stančikui nepasisekė Plungės apygardoje: surinkęs 23,59 proc. balsų ir nuo antros vietos atsilikęs vos 100 balsų, jis liko trečias. Iš antrojo dešimtuko į antrąjį ratą vienmandatėse apygardose pateko penki kandidatai.
LSDP: partijos lyderiai patyrė fiasko
Aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmojo dešimtuko nariai prieš reitingavimą jame liko ir po reitingavimo. Ypač nepasisekė Auksei Kontrimienei: iš 9 vietos ji krito net į 35-ą ir prarado galimybes patekti į Seimą. Iš dešimtuko iškrito ir Irena Šiaulienė: prieš reitingavimą buvusi 7-a, po jo ji liko 11-a.
Taip pat šansus tapti Seimo nariu prarado Ramūnas Burokas: Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas iš 11 vietos krito į 25-ą. Edvardas Žakaris iš 12 vietos buvo nureitinguotas į 19-ą, o Kristiną Miškinienę iš 13 vietos rinkėjai nustūmė į 31-ą.
Didelį pasitikėjimą rinkėjai išreiškė užsienio reikalų ministru Linu Linkevičium: iš 34 vietos jis pakilo į 9-ą. Iš 22 vietos į 13-ą pakilo Rimantė Šalaševičiūtė, iš 23 vietos į 14-ą – Artūras Skardžius, iš 30 vietos į 15-ą – Bronius Bradauskas.
Iš pirmojo LSDP partijos priešrinkiminio dešimtuko antrą ratą vienmandatėse apygardose pasiekė vos keturi kandidatai, iš antrojo – taip pat vos keturi.
Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas, kuris prieš rinkimus socialdemokratų sąraše buvo antras, Fabijoniškių apygardoje surinko 9,79 proc. balsų ir liko vos penktas. Finansų ministrė Rasa Budbergytė Verkių apygardoje surinko 14,37 proc. apygardos rinkėjų balsų ir liko trečia. Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, sąraše prieš rinkimus įrašytas šeštu numeriu, surinkęs 11,40 proc. balsų Justiniškių apygardoje liko penktas. Visos šios apygardos yra Vilniuje.
Nepasisekė ir kitiems aukštai sąraše buvusiems socialdemokratams. Irena Šiaulienė Klaipėdoje esančioje Baltijos apygardoje liko ketvirta (7,15 proc. balsų), Auksė Kontrimienė Anykščių-Panevėžio apygardoje taip pat liko ketvirta (12,29 proc. balsų), Benediktas Juodka Gargždų apygardoje – penktas (5,92 proc. balsų).
Net socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius Vilkaviškio rinkimų apygardoje pirmą kartą nuo 2000-ųjų nebuvo išrinktas pirmame ture.
A.Butkevičius per pirmą turą Vilkaviškyje gavo 36,28 proc. rinkėjų balsų, o jo konkurentas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas – 27,24 proc. balsų.
LRLS: žinomumas Ž.Savickui nepadėjo
Iš pirmojo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) priešrinkiminio dešimtuko iškrito vos vienas žmogus: savo pasiekimais sporte pagarsėjęs Žydrūnas Savickas iš 8 vietos buvo nureitinguotas į 12-ą. Į antrąjį rinkimų ratą vienmandatėse apygardose pateko 5 kandidatai iš pirmojo priešrinkiminio liberalų dešimtuko.
Ypač pastebimai aukštyn pakilo LRLS kandidatė Aušrinė Armonaitė: prieš rinkimus buvusi 19-oje pozicijoje, sąrašą reitingavus rinkėjams ji tapo 6-a ir užsitikrino vietą Seime.
Rinkimai vienmandatėje apygardoje itin nesėkmingai susiklostė sąrašo lyderiui Eugenijui Gentvilui: jis tapo vieninteliu partijos sąrašo vedliu tarp 5 proc. barjerą peržengusių partijų, kuris savo apygardoje nepateko į antrąjį rinkimų ratą. Surinkęs 17,99 proc. balsų E.Gentvilas Gargždų apygardoje liko trečias.
Taip pat į antrąjį rinkimų ratą nepavyko patekti ketvirta prieš reitingavimą buvusiai Viktorijai Čmilytei-Nielsen, penktu buvusiam anksčiau kultūros ministro pareigas ėjusiam Arūnui Gelūnui ir jau minėtam Ž.Savickui. V.Čmilytė-Nielsen Aušros apygardoje liko trečia (15,24 proc.), A.Gelūnas Centro-Žaliakalnio apygardoje liko ketvirtas (12,57 proc.), o Ž.Savickas Naujojoje Vilnioje liko trečias (11,15 proc.).
Kitos partijos: reikšmingų pokyčių neįvyko
Kitų dviejų į Seimą patekusių partijų – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir „Tvarkos ir teisingumo“ – priešrinkiminių sąrašų rinkėjai reikšmingai nepakoregavo.
LLRA pirmajame dešimtuke įvyko tik dvi permainos: iš 6 vietos į 12-ą nukrito Juzef Kvietkovskij, o iš 10 vietos į 14-ą – Rafael Muksinov. Nesėkmingi rinkimai buvo antrą vietą priešrinkiminiame sąraše užėmusiai Irinai Rozovai: iš 2 vietos rinkėjai ją nureitingavo į 6-ą, o Marių apygardoje I.Rozova į antrą ratą taip pat neprasimušė, likusi ketvirta (10,81 proc.).
Iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmojo dešimtuko rinkėjai žemyn nureitingavo tik Rimą Antaną Ručį – iš 6 vietos į 13-ą. Nesėkmingi rinkimai vienmandatėje apygardoje buvo antrajam sąraše įrašytam Kęstui Komskiui, kuris Šilutėje liko trečias, gavęs 15,34 proc. balsų, ir trečiajam sąrašo numeriui Rimui Andrikiui, kuris Raudondvaryje liko vos šeštas, gavęs 4 proc. balsų. Užtat iš 10 vietos į 3-ą pakilo Kęstutis Pūkas.
M.Jastramskis: socialdemokratus žemyn tempė partijos reputacija
Pasak M.Jastramskio, tai, kad mažai socialdemokratų sąrašo lyderių pateko į antrąjį turą, nieko keista: daug už kitas partijas balsavusių žmonių tiesiog norėjo LSDP „išbalsuoti“ iš valdžios, tad nebalsavo už LSDP kandidatą ir vienmandatėje apygardoje.
„Nacionalinė partijos reputacija ir vienmandatėse apygardose socialdemokratų kandidatus tempė žemyn. Tai yra esminis dalykas: egzistuoja dėsnis, kad jei tavo partijos populiarumas yra didesnis, jis tempia vienmandatininkus į viršų, o jei partija turi neigiamą krūvį ir žmonės bando ją „išbalsuoti“ iš valdžios, tai ir jos vienmandatininkai bus tempiami žemyn. Aišku, galbūt galima kalbėti ir apie tam tikrą socialdemokratų krizę rekrūtuojant kadrus, pavėluotą partijos atsinaujinimą“, – sakė M.Jastramskis.
Politologas taip pat pažymėjo, kad kai kuriems nacionaliniu mastu žinomiems socialdemokratų kandidatams, pvz., A.Sysui ar G.Kirkilui, vienmandatėse apygardose dažnai nesisekdavo ir anksčiau, todėl stebėtis jų pralaimėjimu būtent šiuose rinkimuose nederėtų, ypač turint mintyje, kad jie buvo iškelti miestų apygardose.
„Bet matant į antrą turą regionuose patekusių nelabai žinomų LVŽS kandidatų bangą, akivaizdu, kad juos stipriai aukštyn kėlė balsavimas daugiamandatėje apygardoje. Galima pasižiūrėti, pavyzdžiui, į Suvalkiją: anksčiau ten būdavo socialdemokratų tvirtovė, o dabar ten puikiai pasirodė ir LVŽS kandidatai (…) Turiu pagrįstą įtarimą, kad nemažai žmonių vienmandatėje tiesiog įrašė žmogų, už kurio partiją balsavo daugiamandatėje. Tai iš dalies paaiškina „valstiečių“ fenomeną“, – sakė politologas.
Viešojoje erdvėje išvydus TS-LKD partijos reitingavimo rezultatus ir tai, kad tokie jauni kandidatai kaip T.Langaitis ar M.Majauskas buvo rinkėjų pakelti aukštyn, daug kas ėmė svarstyti, kad taip TS-LKD rinkėjai išreiškė paramą partijos modernizacijai.
Vis dėlto M.Jastramskis atkreipė dėmesį, kad reitingavimas rinkimuose vis dar išlieka nišiniu dalyku. Iš reitingavimo rezultatų jis išvadų apie partijų rinkėjų elgesio pokyčius siūlo nedaryti.
„Aš manau, kad iš reitingavimo kol kas mes nieko negalime pasakyti. Reitingavimas visgi yra nišinis dalykas, jo visi nenaudoja. Tai, kad keliolika tūkstančių pirmumo balsų gavo T.Langaitis, dar nereiškia, kad trečdalis ar daugiau konservatorių rinkėjų staiga pasidarė modernūs, pažangūs ir liberalūs.
Reitingo balsai veikia taip, kad politikui reikia pasiimti žmonių, kurie jį žino ir remia, balsus. Jie gali būti visiška mažuma, bet jei daug rinkėjų apskritai nereitinguoja, jis gauna santykinį pranašumą. Vien iš reitingavimo aš absoliučiai jokių išvadų apie konservatorių ar kitų partijų rinkėją nedaryčiau“, – teigė M.Jastramskis.
Politologas pažymėjo susidaręs įspūdį, kad ne visi žino, kaip veikia reitingavimas.
„Šitoje vietoje Vyriausioji rinkimų komisija tikrai galėtų komunikaciją padaryti. Žmonėms kyla klausimų – o jei nieko neįrašai, ar automatiškai reitinguojasi pirmi 5 kandidatai? Taip nėra, bet daug kas to nežino“, – sako M.Jastramskis.
Apskritai M.Jastramskis sakė, kad reitingavimo rezultatai jo ypatingai nenustebino. Pasak jo, didžiausia staigmena būtų buvusi, jei kuris nors iš partijų sąrašų lyderių būtų buvęs stipriai nureitinguotas žemyn, o to neįvyko.
„Aišku, kalbant apie mažiau žinomų politikų šuolius iš apačios, buvo tikėtų ir mažiau tikėtų siurprizų. Tikėtas siurprizas buvo E.Vareikio didelis šuolis: buvo didelis klaustukas, ar pavyks jam padaryti tokį didelį šuolį jam perėjus į kitą partiją, ypač turint omenyje jo istoriją, kuri kėlė abejonių, ar žmonės galėtų juo pasitikėti. Vis dėlto panašu, kad žinomumas jam padėjo.
R.Miliūtės šuolis valstiečių sąraše irgi yra įdomus dalykas, bet vėlgi, gal per daug kalbama apie jos pavardės panašumą [į LRT laidų vedėjos Ritos Miliūtės – 15min]. Gal mes iš tikrųjų nežinome apie jos veiklą Kaune su jaunimo organizacijomis ar kitose srityse“, – sakė M.Jastramskis.
