Penktojoje populiariausių politikų vietoje – premjerė Ingrida Šimonytė, ją palankiai vertina 29,9 proc. apklaustųjų. Birželį Vyriausybės vadovę teigiamai vertino 39,8 proc. žmonių, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Du ryškūs sparnai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga priminė, kad kai kurie nuomonės tyrimų rezultatai yra paklaidos ribose, apie ką dažnokai pamirštame juos analizuodami.
Komentuodamas minėtos apklausos rezultatus, apžvalgininkas sakė, kad turbūt įdomiausia yra socialdemokratų reitingų pokytis.
Esą tai dar kartą liudija, kokią reikšmę politikoje turi asmenybės.
Anot S.Spurgos, kažkada dabar jau buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko pareikštas siekis perkurti partiją idėjų pagrindais, išsivalymas nuo senų veidų, atsinaujinimas lyg ir galėjo atliepti rinkėjų norus. Nes viešojoje erdvėje girdima, kad politikoje – vis tie patys žmonės, niekas nesikeičia, reikia naujų idėjų ir panašiai.
„Kita vertus, socialdemokratų pakraipos partijos mes grynos neturėjome. Nes Algirdo Brazausko socialdemokratai buvo tikrai daugiau technokratai, net liberalūs daugeliu požiūriu. Taigi tas idėjinis atsinaujinimas nepavyko.
Bet kai atėjo, nors ir gana senas, šiek tiek primirštas veidas, bet populiarus tarp rinkėjų (Vilija Blinkevičiūtė – 15min), partijos reitingai šovė į viršų. Nors jos idėjinis, ideologinis veidas išsitrynė. Mes tikrai negalime pasakyti, kas yra šita partija ir kuo ji skiriasi nuo kitų partijų. Mes to negalime pasakyti, bet lyderė yra populiari ir partijos reitingai šoka į viršų“, – aiškino MRU dėstytojas.
Po LSDP rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Ar antroji, ar trečioji vieta partijų reitinguose, S.Spurgos manymu, galbūt skirstyti ir neverta, nes, kaip pažymėta, kalbame apie statistiškai nepatikimus skirtumus.
„Bet taip, tai yra dvi partijos, turinčios didelį įdirbį, žinomos rinkėjams. Konservatoriai – dar laimėję pastaruosius rinkimus, yra valdžioje. O „valstiečiai“ yra oponuojantys.
Taip ir klostosi jau kurį laiką – Lietuvoje yra du sparnai ryškūs, gal galima laikyti, kad ir pozityvu, – kažkada buvo tų svarstyklių svyravimas tarp konservatorių ir socialdemokratų, po to – socialdemokratus pakeitė „valstiečiai“. Dabar vėlgi vienoje pusėje sąlyginai, sakykime, konservatoriai su liberalais, kitoje – „valstiečiai“ ir socialdemokratai“, – teigė jis.
Vis geriau pažįstame prezidentą
Kodėl sumenko pasitikėjimas G.Nausėda?
S.Spurgos nuomone, tai, matyt, irgi rutininis bangavimas.
Tačiau kartu apžvalgininkas minėjo, kad pastaruoju metu tiesiog geriau pažįstame prezidentą.
Pasak jo, paradoksas, bet beveik dvejus metus mes taip ir nežinojome, kokios yra prezidento pažiūros, kam jis linkęs, kam simpatizuoja, koks jo valdymo būdas. Esą kiekvienas turėjome savo kažkokį šalies vadovo įvaizdį.
S.Spurgos teigimu, pastaruoju metu vis labiau aiškėja – nors ir nenuoseklus, bet tam tikras prezidento būdas.
„Matome, kur jis dalyvauja, kur jis kreipia savo dėmesį, tam tikri pareiškimai dėliojasi į tendenciją. Taigi prezidentas daliai rinkėjų patinka, dalį rinkėjų atstumia. Matyt, dalis rinkėjų niekada nereikš pasitikėjimo juo.
Bet turbūt akivaizdu, kad ta rinkėjų dalis, kuri tarsi simpatizavo prezidentui ir į kurią prezidentas taikė ir vienu metu, įvyko flirtas, ji nėra paprasta dalis, kad taip lengvai su ja bendrautum, taip lengvai pelnytum jos simpatiją.
Ji nori daugiau ir, matyt, prezidentas nepasiryžęs iki galo eiti tuo keliu. Tai akivaizdu ir tai būtų visiškai nepriimtina. Ir tada prezidentas nuvilia šiuos rinkėjus, tai atitinkamai toks ir vyksta procesas, ir jis atsispindi reitinguose“, – komentavo MRU docentas.
I.Šimonytės populiarumo reitingo sumažėjimą S.Spurga siejo su krizėmis, grėsmėmis – nemaloniais dalykais, su kuriais tenka tvarkytis Vyriausybei, jos priimamais sprendimais.
„Niekas nesijaučia gerai, niekas negali planuoti savo gyvenimo aiškiai mėnesį ar du į priekį kaip bus. Žengiame į nežinią. Tos krizės yra netikėtos, tai yra situacijos, kur mes neturime pavyzdžių. Ir klaidos yra absoliučiai neišvengiamos, net ir būnant geriausios valios, geriausiai informuotam ir su geriausiais norais.
O yra kartais ir tikrų tokių klaidų, galbūt neatidumo. Taip kad tas netikrumas ir įtemptos situacijos – ir valstybėje, ir, matyt, asmeniniame gyvenime, ir versluose – atsispindi ypač premjerės reitinguose“, – sakė jis.