Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime.
„Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime. Dar aptariamas Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo tarybos, prezidentūros vaidmuo pasirašant sutartį“, – BNS sakė D.Lukas.
Susitarimas apima beveik dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti aštuoni siektini sėkmės ir trys siektini finansiniai rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Vis dėlto susitarimą kritikuoja profesinės sąjungos – trijų profsąjungų lyderiai tvirtina, kad „paskubomis parengtas abstrakčių tezių juodraštis, pavadintas nacionaliniu susitarimu, neatlaiko elementarios kritikos“. Dokumento rengėjai akcentuoja, kad tai yra „partijų susitarimas“, o rengiant dokumentą profesinėms sąjungoms atstovavo Švietimo taryba.
Dokumente kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.
Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.
Kaip BNS sakė vienas iš susitarimo derybinės grupės dalyvių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas, tarp kitų svarbesnių susitarimo įsipareigojimų numatyta didinti vaikų įtraukimą į ikimokyklinį ugdymą, didinti standartus atitinkančių mokyklų skaičių, pasiekti, kad visos mokyklos turėtų fizines ar virtualias STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) laboratorijas ir kt.
Taip pat numatyta siekti, kad bent 35 proc. abiturientų iš socialiai pažeidžiamų šeimų studijuotų aukštosiose mokyklose, kad bent 60 proc. baigusiųjų aukštąjį mokslą įsidarbintų išsilavinimą atitinkančiose darbo vietose.
Numatyti finansiniai įsipareigojimai didinti bendrojo ugdymo, studijų ir mokslinių tyrimų finansavimą, siejant artėjant prie EBPO vidurkio.
Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.
