Kaip BNS sakė švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas, tai sutarta trečiadienį vykusiame partijų deleguotų derybininkų susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.
„Susitarta, kad šį tekstą darbo grupės nariai pateiks bendruomenėms: partijų atstovai – partijoms, Švietimo taryba, savivaldybių asociacija – savo bendruomenėms, kad jos įvertintų ir iki rugpjūčio 16 dienos išsakytų savo pastabas, o rugpjūčio 16-ąją darbo grupė galėtų suderinti galutinį tekstą, kuris nebeturėtų labai keistis, ir jį rudens sesiją pateikti Seime tvirtinimui“, – sakė D. Lukas.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad susitarimą iki rugsėjo 1-osios pavyktų pasirašyti partijų vadovams, o rudens sesiją tai patvirtinantis nutarimo projektas būtų patvirtintas ir Seime, sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė.
„Jei pavyktų sutarti, būtų simboliška, kad partijų vadovai nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašytų rugsėjo 1-ąją“, – BNS tvirtino R. Jakilaitienė.
Kaip skelbta anksčiau, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Dokumente be kita ko kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.
Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo – atitinkamai 2030-aisiais moksleiviui mokykloje ir profesinio mokymo įstaigose būtų sutarta pasiekti 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, studentui – 37 procentus. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.
Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.
