Preliminarią Civilinio kodekso projekto atitiktį Konstitucijai vertinęs komitetas nusprendė daryti pertrauką iki kito posėdžio. Diskusijose išsiskyrė dvi stovyklos – partnerystę siejantys su santuoka ir ją traktuojantys kaip atskirą institutą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikosi pozicijos, jog projektas gali prieštarauti Konstitucijai, siedamas su pagrindinio šalies dokumento 38 straipsniu, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Esant tokiam teisininkų vertinimui, išvadą dėl preliminaraus atitikimo Konstitucijai turi pateikti Seimo TTK.
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnis atskirų dalių nuostatos turi būti aiškinamos kartu, neišskiriant kurios nors dalies, kad šio straipsnio nuostatos saugo šeimą, kuri atsirado vyro ir moters santuokos ar jų bendro gyvenimo nesudarius santuokos, bet siekiant sukurti pastovius šeimyninius santykius, pagrindu“, – savo išvadoje projektui yra parašę Seimo teisininkai.
Tačiau kau kurie komiteto nariai laikėsi pozicijos, kad partnerystė ir santuoka turi būti traktuojami kaip nesusiję institutai.
„Vienas dalykas yra taikyti Civilinį kodeksą, kai yra šeima, antras – kai yra partnerystė, trečias, kai gyvenama kartu ir siekiama sudaryti santuoką, tai yra papildomas institutas. Partnerystė, savaime aišku, nėra tas pats, kas santuoka, ir nėra tas pats, kas gyvenimas kartu siekiant sudaryti santuoką, todėl tai gali būti aiškinama visiškai atskirai, ir gali būti galbūt aiškinama taip pat, kad ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas irgi atkreipė dėmesį, kad partnerystė ir santuoka – skirtingi dalykai, o Konstitucijos 38 straipsnis kalba apie santuokos sudarymą.
„Tai – skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra santuoka, o apie santuokas Konstitucijos 38 straipsnis aiškiai sako, kad santuoka sudaroma vyro ir moters sutarimu, apie partnerystę nekalbama. Sieti santuoką ir partnerystę ir dėti lygybės ženklą tikrai negalima“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tvirtino, jog homoseksualių asmenų teisėms užtikrinti pakanka Civiliniame kodekse numatytos galimybės sudaryti sutartis, o partnerystė, jei ją būtų siekiama įteisinti, gali būti tik tarp skirtingos lyties asmenų.
„Civilinis kodeksas suteikia neribotą laisvę, nepažeidžiant kito asmens interesų, sudaryti sutartis, tiek dėl bendro turto, tiek dėl turto paveldėjimo.
Prigimtiniu požiūriu nėra tas pats, vyras gali turėti bet kokią orientaciją, bet jis pagal lytį vis tiek yra vyras, kaip ir moteris lytiškai yra moteris. Lyties seksualinė orientacija nekeičia, todėl jei galvojame ateityje apie vienos lyties asmenų tam tikrų teisių paketą, šis paketas turėtų labai aiškiai skirtis pagal prigimtinį požymį.
Sutartiniai santykiai kokia nors forma turėtų būti taikomi tos pačios lyties asmenims, bet visiškai kitokius institutus reikėtų taikyti skirtingos lyties asmenims, nes tai susiję su naujų asmenų atėjimu į pasaulį, todėl tiesiog logiškai negalima painioti“, – kalbėjo konservatorė.
J.Sabatauskas komiteto kolegės klausė, ar kartu gyvenančių vyro ir moters bei kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės turėtų skirtis, konservatorė atsakė, kad tos pačios lyties žmonės negali susilaukti bendrų vaikų.
J.Sabatauskas komiteto kolegės klausė, ar kartu gyvenančių vyro ir moters bei kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės turėtų skirtis, konservatorė atsakė, kad tos pačios lyties žmonės negali susilaukti bendrų vaikų.
„Pagal prigimtį reiškia, kad jūs su mano kolega S.Šedbaru vaiko nepadarysit niekada. Čia ontologinis dalykas, ir būtine prasme, ne buitine, o būtine, vyro ir moters ryšys yra visai kas kita, nei vyro ir vyro ryšys, ar moters ir moters ryšys“, – savo poziciją tokiu argumentu gynė konservatorė.
D.Kuodytė: nenorime sumenkinti santuokos reikšmės
Devyni Seimo nariai iš socialdemokratų ir liberalų frakcijų yra užregistravę projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įteisinti partnerystę – visiems, taip pat ir homoseksualiems asmenims.
Pagrindinė iniciatorė Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė teigia, kad projektu neketinama sumenkinti santuokos reikšmės, bet siekiama sudaryti galimybę žmonėms laisvai rinktis, kaip įteisinti savo santykius.
Pasak D.Kuodytės, šuo metu ne santuokoje gyvena daugybė žmonių, todėl gerbiant jų pasirinkimą reikia užtikrinti jiems visavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros.
Įstatymo projektą parašais parėmė Socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai Irena Šiaulienė ir Eligijus Masiulis.
Registruotų pas notarą
Pagal projektą, partnerystė būtų registruojama pilnamečiams pas notarą užregistravus pareiškimą. Ją registruojantys asmenys taip pat turėtų sudaryti sutartį, kurioje nustatytų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
Pernai lapkritį atlikta apklausa parodė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui pritaria 15 proc. Lietuvos gyventojų, 79 proc. yra nusistatę prieš.
Pernai homoseksualų partnerystę įteisino Estija.
