Civilinio kodekso pataisos, susijusios su artimo ryšio pripažinimu, atsirado po to, kai Seime vietoje Partnerystės įstatymo projekto buvo pristatytos Civilinės sąjungos įstatymo pataisos.
P.Saudargas jas įvertino kritiškai ir teigė siūlysiantis kompromisą.
„Jeigu mes norime praktiškai sureguliuoti [partnerystės] klausimus, yra, pavyzdžiui, bendro gyvenimo susitarimas arba naujas variantas – tarkime, artimųjų sąvokos įvedimas, kas tiktų ir tos pačios lyties, ir priešingų lyčių asmenims. Galbūt kartu gyvenantiems senoliams, broliams, seserims.
Tai lygiai taip pat spręstų medicinos susižinojimo klausimus, teisinius klausimus, paveldėjimo klausimus ir visus kitus“, – laidoje „LRT forumas“ anksčiau kalbėjo Seimo narys.
Jo inicijuotomis pataisomis Civiliniame kodekso antroje knygoje siūloma įtvirtinti sąvoką artimas ryšys, kuris būtų suprantamas kaip asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio.
Įstatymų numatytais atvejais artimas ryšys turėtų teisines pasekmes.
Siūloma įtvirtinti, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai. Taip pat preziumuoti, kad jį turi: susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Siūloma nustatyti ir tai, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys būtų pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.
Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu.
„Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Pasak projekto autorių, taip pat „turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai“.
Siūlymą įteisinti bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros, dar praėjusioje Seimo kadencijoje registravo „valstiečiai“, tačiau jo svarstymai sustojo.
Seime registruotas Civilinio kodekso pataisas inicijavo P.Saudargas, pasirašė ir kiti Seimo konservatoriai Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius, Antanas Čepononis, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška.
Pataisas savo parašais parėmė ir atstovai iš opozicijos: Seimo „valstiečiai“ Aušrinė Norkienė, Guoda Burokienė, Algimantas Dumbrava, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Ligita Girskienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų frakcijos narės Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič.
Visi šie Seimo nariai pateikimo metu nepalaikė Partnerystės įstatymo projekto, jo pateikimas žlugo.
Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, joje priduriama, kad dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
