03 12 /18:22

Paryžiuje oficialiai atvertas Lietuvos vardo skveras

Paryžiuje antradienį oficialiai atvertas Lietuvos vardo skveras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Viešąją erdvę, pavadintą „Lietuvos sodais“, atidaręs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad tai ypatinga šaliai vieta vieta: Lietuvos vardo skveras įkurtas netoli pastato, kuriame tarpukariu, iki pat 1940-ųjų, veikė nepriklausomos Lietuvos ambasada.

Vėliau šią diplomatinę atstovybę užėmė šalį okupavusi Sovietų Sąjunga.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad minimo pastato fasadas ir šiandien paženklintas Gediminaičių stulpais, liudijančiais apie tikrąją jo istoriją. Šalies vadovas dėkojo Prancūzijai, niekada nepripažinusiai Lietuvos okupacijos.

„Būtent čia, netoliese, Prancūzijos nacionaliniame banke, visą okupacijos laikotarpį buvo saugomas Lietuvos auksas, galiausiai grąžintas mūsų šaliai, atgavusiai nepriklausomybę. Šiandien džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad ši vieta, nuo šiol turėsianti „Lietuvos sodų“ pavadinimą, į miestiečius ir Paryžiaus svečius kreipiasi laisvės kalba“, – per atidarymo renginį kalbėjo prezidentas.

Ceremonijoje dalyvavo Paryžiaus mere Anne Hidalgo (An Hidalgo), Paryžiaus 17-o rajono meras Geoffroy'jus Boulardas (Žofrua Bolaras), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, kiti svečiai.

A. Hidalgo, prisimindama istorinę šios vietos reikšmę Lietuvai, daug dėmesio skyrė šalies lyderystei remiant Ukrainą, sakydama, kad Lietuva „per amžius kovojo už laisvę, prieš didėjantį Rusijos apetitą, ieškodama savo identiteto“, o šiais laikais iš dalies „atvėrė akis“ Vakarams dėl Rusijos.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į Vilniuje, ant savivaldybės pastato, kabantį užrašą „Putin, the Hague is waiting for you“ (Putinai, Haga laukia tavęs). 

„Atidarydami šiuos sodus mes siunčiame universalią žinutę: taikos, tolerancijos ir solidarumo su Lietuva“, – sakė merė.

Vėliau trečiadienį G. Nausėda planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Sodas inauguruotas rengiantis rudenį vyksiančiam Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, per jį vyks keli šimtai renginių, skirti pristatyti šalies publikai Lietuvos kūrėjus, istoriją. 

G. Nausėda tikisi, kad ši iniciatyva „atneš daugiau Lietuvos į Prancūziją“ ir suartins abi šalis.

Paryžiaus savivaldybės taryba sprendimą suteikti Generolo Catroux (Katru) aikštėje esančiam skverui „Lietuvos sodų“ vardą priėmė pernai birželį.

Tai bus pirmoji Lietuvos vardo vieta šioje Vakarų Europos valstybės sostinėje.

Kaip BNS sakė ambasadorius N. Aleksiejūnas, mintis įamžinti Lietuvos vardą Paryžiuje kilo 2019-aisiais, atkreipus dėmesį, jog iki šiol nė vieno tokio vietovardžio Prancūzijos sostinėje nėra.

„Einant nuo namų iki ambasados visada praeinu Gvatemalos skverą. Tai man buvo inspiracija pabandyti, kad ir Lietuvos vardas atsirastų Paryžiaus žemėlapyje. Pirmasis atsakymas iš Paryžiaus merės buvo, kad šiek tiek pavėlavote, nes visos vietos jau užimtos, reikėjo tai daryti prieš 50 ar 100 metų. Toks buvo pirmasis atsakymas“, – kalbėjo N. Aleksiejūnas.

Anot jo, vis dėlto po ilgų diskusijų su Paryžiaus ir 17-ojo rajono merija pavyko sutarti, kad sostinės žemėlapyje atsirastų šis pavadinimas. 

N. Aleksiejūnas pažymėjo, kad skvere ant buvusios Lietuvos ambasados pastato yra išlikę ne tik Lietuvos istoriniai simboliai, bet net ir pašto dėžutė su ambasados pavadinimu. 

Anot diplomato, „Lietuviškų sodų“ pavadinimas pasirinktas dėl panašumo su kitomis gražiausiomis Paryžiaus vietomis  – Tuileries (Tuleri), Liuksemburgo sodais, jis žymi ir kitą prasmę – lietuvišką kabančių sodų tradiciją.

„Tai irgi pamatysite pačiuose soduose – pavyko padaryti, kad lietuviškų sodų pagrindų būtų sukurtas apželdinimas“, – tvirtino ambasadorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis