„Dalyvaudami Seimo rinkimuose mes aiškiai išsakėme, kad jeigu bus laimėti rinkimai ir žmonės mumis patikės, aš formuosiu Vyriausybę ir darysiu konkrečius darbus, kurie buvo rinkimų programoje, po to tapo Vyriausybės programa“, – kovo 13-ąją pristatydamas prezidentinę komandą kalbėjo S.Skvernelis.
Nors ir nepartinis, būtent jis prieš trejus metus „valstiečius“ vedė į parlamentą, buvo pagrindinis partijos atstovas nacionaliniuose, LRT transliuotuose debatuose.
Rugsėjo 14 d. debatai, tema – ekonomika
-
Apie Darbo kodeksą ir šešėlį:
„Kalbant apie terminą „darbo jėga“, matyt, reikėtų minėti dirbančiuosius. Mūsų verslas sėkmingai konkuruoja iš esmės vieninteliu segmentu – pigia darbo jėga, tačiau visa tai baigiasi.
Nors šiandien buvo priimtas Darbo kodeksas, kuris tikrai buvo reikalingas darant darbo santykius lankstesnius, tačiau atmetus prezidentės siūlomas pataisas ir pašalinus tuos, iš esmės, bendram procesui nelabai įtaką darančius saugiklius, kuriuos galima pasiūlyti, bendras socialinis saugumas tų darbuotojų, jis iš tiesų neprisidės prie to, kad mes turėsime motyvuotą, saugų, gerai dirbantį, siekiantį išsilavinimo darbuotoją.
Dėl šešėlio. Trečdalis bendrojo vidaus produkto (BVP) yra šešėlyje, ir daug kas bando kovoti su šešėliu. Mes siūlome kitą variantą – su kriminaliniu šešėliu kovoti, su tuo, kur verslas buvo įstumtas į šešėlį, eiti per legalizavimo prizmę.“
Ar kas nors pasikeitė?
Seimas pakeitė Darbo kodeksą.
Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė vienkartinę mokesčių amnestiją.
Veiklą pradėjo Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija.
2016-aisiais „valstiečiai“ programoje rašė, kad Lietuvoje šešėlis siekia 15–26 proc. BVP. Po dvejų metų Vyriausybė pranešė, kad šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje traukiasi, šešėlis sudaro 15–24 proc. BVP. Taigi, viršutinė riba pakito 2 proc.
-
Apie MMA:
„Viena didžiausių problemų ekonomikoje yra populizmas, kas ir dabar matosi. Artėjant rinkimams, nepamatuoti pažadai, skaičiai, minimalus atlyginimas (MMA), koks turi būti, vidutinis atlyginimas... Mūsų siūlymas yra [MMA] tiesiog susieti su labai aiškiai kriterijais, tai yra realiu bendrojo vidaus produkto kilimu. Ir tada, nepriklausomai nuo politinės valios, indeksuoti visus bazinius dydžius.
Ir kitas momentas aišku, pasirinkimą padaryti, nes jeigu mes rinksimės švytuoklės principu kas ketverius metus, tai visą laiką debatuose girdėsime ping pongą, tokį į kairę, į dešinę, į kairę, į dešinę.
MMA – iš tiesų labai svarbu, bet negalime paimti segmentuoti vieno iš segmentų. Paėmėm, pakėlėm minimalią algą, mes tiesiog niveliavome skirtumą tarp nekvalifikuotos darbo jėgos ir profesionalios, kvalifikuotos darbo jėgos. Jeigu mes norime iš tikrųjų tvarios ekonomikos, turime tą daryti tvariai, nepriklausomai nuo rinkimų vienų ar kitokių.“
Ar kas nors pasikeitė?
MMA buvo susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu, o tai reiškia, kad ir su BVP, 2019-aisiais padidėjo 30 eurų.
„Žirklės“ tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) išaugo. 2016-aisiais liepos–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje VDU siekė 793 eurus, MMA – 380 eurų. Skirtumas – 413 eurų. 2018 metų liepą–rugsėjį VDU siekė 936 eurus, MMA – 400 eurų. Skirtumas – 536 eurai.
-
Apie mokesčių sistemą:
„Daug girdime diskusijų: vieni sako, kad mokesčiai per dideli, kiti – kad mokesčiai per maži. Tai pirmiausia, kalbant apskritai apie mokesčių sistemos galimą pertvarką, mes turime grąžinti pasitikėjimą valstybe, kad mokesčių mokėtojas suvoktų, kad mokesčiai yra socialiai teisingi, reikalingi, neišvengiami, kad pasitikėtų mokesčių administratoriumi, ir kad būtų siekiami tikslai. O tikslas labai paprastas – perskirstant surinktus mokesčius turi naudą pajausti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Dėl to mes pasisakome prieš revoliucijas mokesčių sistemoje.
Tiesiog manome, kas pirmiausia, ką turime padaryti ir padarysime, tai pakeisime darbo jėgos apmokėjimą, įvesime tiktai dviejų tipų mokestį, tai yra šiuo metu egzistuojantį darbo jėgos apmokėjimą su gyventojų pajamų mokesčiu, privalomuoju sveikatos draudimu ir „Sodra“, sujungsime į vieną mokestį, į gyventojų pajamų mokestį, su 29 proc. tarifu. Ir antras mokestis bus tiesiog pensijų draudimo mokestis – 9 proc.
Ypač sakome „ne“ įvairiems populistiniams, nepasvertiems dalykams, susijusiems su PVM lengvatomis įvairioms sritims ir veikloms.
Šitas pertvarkymas leis iš karto žmonėms pajausti tam tikrą naudą, priklausomai nuo darbo užmokesčio. Kadangi šiandien darbo jėga yra apmokestinama priklausomai nuo gaunamo atlyginimo nuo 35 iki 42 proc., tai šitas pakeitimas padarys iš karto keletą labai svarbių dalykų.
Pirma, iš karto bus pajaučiamos pajamos, jeigu dar įvertinus neapmokestinamą pajamų dydį, tai būtų nuo 30 iki 58 eurų. Kitas labai svarbus dalykas, mes padarysime socialiai teisingą mokestį. Nes daug kas šiandien, kas yra vedama arba pervedama į „Sodrą“, nėra socialinis draudimas. Tai yra tiesiog biudžetiniai mokesčiai.
Ir trečias labai svarbus momentas yra tai, kad, paprastindami mokesčių administravimą, mes taip pat taupysime kaštus, viešuosius kaštus, kas reikalinga mokesčiams administruoti.
Mes pasisakome prieš PVM tarifo keitimą, mažinimą. Ir ypač sakome „ne“ įvairiems populistiniams, nepasvertiems dalykams, susijusiems su PVM lengvatomis įvairioms sritims ir veikloms.“
Ar kas nors pasikeitė?
Ekonomistai 2019-ųjų biudžetą įvertino kaip valdžios bandymą „duoti visiems po truputį“ .
Darbuotojo ir darbdavio įmokos buvo sujungtos.
2019-aisiais „dviejų tipų mokestis“ atrodo štai taip: „darbuotojo mokesčiai“ (pajamų mokestis, sveikatos, pensijų ir socialinis draudimas) siekia 39,5 proc., „darbdavio mokesčiai“ – 1,77 proc. užmokesčio popieriuje.
Vyriausybė žadėjo, kad įgyvendinus mokesčių pertvarką algos į rankas augs 10–55 eurų – pokyčius pajuto ne visi.
PVM tarifas malkoms buvo sumažintas nuo 21 iki 9 proc., PVM tarifas spaudai – nuo 9 iki 5 proc. S.Skvernelis neatmetė galimybės ateityje mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams.
-
Apie populizmą ir socialinį teisingumą:
„Populistų yra visur. Mes matome paskutinius įvykius Jungtinėj Karalystėj, kad dėl populizmo mes turime „Brexit“. Tai čia į populizmą.
Dabar dėl mokesčių. Iš tiesų mes manome, kad kol kas tikrai nereikia kalbėti apie progresinių mokesčių įvedimą/neįvedimą. Tačiau mūsų pasiūlytas planas, ką aš prieš tai pristačiau, tam tikrą socialinį teisingumą įvestų. Mes siūlome, kad tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčiu, kuris bus 29 proc., būtų apmokestinamos visos fizinio asmens gaunamos pajamos. Visos. Tai yra ir tantjemos, ir dividentai, ir pelnas už parduotas akcijas, ir taip toliau.“
Ar kas nors pasikeitė?
2019-aisiais gyventojų pajamų mokestis siekia 20 proc. užmokesčio su priedais ir priemokomis. Pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU per metus, taikomas 27 proc. mokesčio tarifas. Pajamos iš individualios veiklos, atskaičius mokesčio kreditą, apmokestinamos 15 proc. tarifu, tantjemos – 27 proc. tarifu, dividendai – 15 proc. tarifu.
-
Apie šešėlį:
„Norėčiau išskirti dvi šito klausimo dalis, tą vadinamąjį kriminalinį šešėlį, su kuriuo įprasta kovoti. Šiandien mes turime situaciją, kada kovojančių institucijų yra daugiau negu galbūt šešėlyje subjektų. Kiekviena konkuruoja, kiekviena su kita, kuri geriau pasirodys ir prisistatys Vyriausybėje. Tai aš manau, kad tikrai mes konsoliduosime visas su mokesčių surinkimu dirbančias institucijas. Tiesiog tai gali būti Valstybės iždo departamentas, kur turėtų būti konsoliduoti pajėgumai ir vienas atsakingas administratorius už mokesčių išieškojimą, ir jeigu reikia, baudžiamąjį persekiojimą.
Antras dalykas – ta verslo dalis, kuri įstumta į šešėlį dėl įvairių priežasčių, kurios ir buvo paminėtos. Šiandien pažiūrėkime, ar mokesčių mokėtojas gali sumokėti mokesčius, kokia yra administracinė našta. Mokestiniai įstatymai per dešimt metų keitėsi 209 kartus, tai norint sumokėti ir suprasti mokesčių sistemą, reikia samdytis konsultantus, turėti pakankamai gerų specialistų. Tai šitoj vietoj mes tikrai manome supaprastinti mokesčių mokėjimą mažosioms bendrovėms, supaprastinti jų teisinę registraciją, ir iš tiesų, kad būtų galima mokesčius sugebėti ir norėti mokėti. Ir pasitikėjimas valstybe.“
Ar kas nors pasikeitė?
Mokesčius renkančios institucijos konsoliduotos nebuvo – Valstybės iždo departamentas prie Finansų ministerijos veikia nuo 1994 metų, koks nors kitas neatsirado. 2018 metų kovą keitėsi Valstybės iždo departamento struktūra, esminės funkcijos liko tos pačios.
Mažųjų bendrijų įstatymas, paprastinant mokesčių surinkimą, keičiamas nebuvo.
-
Apie žaliąją energetiką:
„Kalbant apie elektros energijos rinką, nesam visiškai nepriklausomi, kadangi nėra sinchronizavimo – dar mums visgi reguliuoja „dispečerinę funkciją“, atlieka, Maskva ir Sankt Peterburgas.
Dėl kogeneracinės elektrinės. Klausimas nėra toksai labai teigiamas ir paprastas, nes, mūsų manymu, mes turėsime perteklinę infrastruktūrą. Šiandien investuoti, nesvarbu, kad gaunami Europos Sąjungos pinigai, į antrą nuo galo pagal efektyvumą sritį, kalbant apie šiukšlių tvarkymą, tai mums kelia didelių klausimų, kokią sąskaitą mes jai galime padaryti.
Alternatyva viso to, kas pasakyta, yra žalioji energetika. Jeigu mes paimtume paskutinį dešimtmetį, pamatytume 85 proc. sumažėjusias saulės elektros baterijų kainas, beveik 30 proc. sumažėjo vėjo jėgainių kaina. Tai alternatyva iš tiesų yra žalioji energetika, mažos elektrinės, mažos įmonės, generuojančios elektros energiją ir šilumą. Tačiau yra vienas bet. Iš tiesų įsileisti į rinką šias mažas jėgaines šiandien yra neįmanoma.“
Ar kas nors pasikeitė?
Seimas uždraudė atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Ar tai neprieštarauja Konstitucijai, šiuo metu sprendžia Konstitucinis Teismas.
Nuo 2019-ųjų gegužės 1 dienos įsigalios naujas paramos modelis atsinaujinančius energijos išteklius naudosiančių elektrinių skatinimui.
2016 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame šalies energijos balanse buvo 25,61 proc., 2017-aisiais – 25,83 proc.
2016–2018 metais Lietuvoje instaliuotų vėjo elektrinių galia augo: 492 MW, 521 MW, 539 MW (kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis).
-
Apie emigraciją, laimės ekonomiką ir savižudybes:
„Matyt, reikia pradėti nuo požiūrio į žmogų, valdžios požiūrio į žmogų. Ir deja, šiandien vėlgi Darbo kodekso priėmimas to požiūrio į žmogų, į dirbantį žmogų, nepridėjo daugiau. Demografinė krizė, susijusi ir su gimstamumu, ir su emigracija, ką Gabrielius [Landsbergis] paminėjo.
Iš tiesų, matydami neviltį, žmonės palieka šalį. Ir palieka šalį ne vien dėl ekonominių klausimų, dėl darbo vietų geresnių, dėl geresnio darbo užmokesčio užsienyje, bet ir dėl nevilties ir požiūrio į juos. Nepakankama arba netobula švietimo sistema – žmonės išvažiuoja, žmonės nelaimingi dėl to, kad negali įgyti tinkamo, gero, konkuruojančio rinkoje išsilavinimo.
Regionų mirtis. Iš tiesų tą reikia pripažinti – šiandien Vilnius, Vilniaus apskritis sutraukia beveik visas investicijas, didžiausią ekonominį potencialą ir gerokai viršija BVP – Europos Sąjungos vidurkis yra 75 proc., čia yra gerokai virš 100 proc.
Ir iš esmės yra korupcija, kam aš visiškai pritariu. Matydami, deja, neveiksnią ir amoralią politiką, žmonės nusivilia ir dažnai pasako, kad čia laimės aš neturėsiu, ir išvažiuoja.
Ieškom, kas kaltas, žiūrim į praeitį, žiūrim į ateitį, taip ir visuomenėj, dėl to mes ir savižudžių turime, deja, daugiausia, kalbant apie Europos Sąjungos valstybes.
Dėl Laimės ekonomikos, jeigu kalbame. Matyt laimingas nėra tas žmogus, kuris uždirba milijonus, susikrauna didelius turtus, kadangi jis, tą pasiekęs, tampa nelaimingas, nusivylęs, naujų iššūkių ieško. Tik laimingas žmogus, harmoningai besivystančioje visuomenėje gyvenantis, gali viską sukurti ir pasiekti, jeigu jo lūkesčiai adekvatūs ir jis tikrai laimingas. Tai šiandien, kada mes irgi įnešėm tam tikrų ginčų, ieškom, kas kaltas, žiūrim į praeitį, žiūrim į ateitį, taip ir visuomenėj, dėl to mes ir savižudžių turime, deja, daugiausia, kalbant apie Europos Sąjungos valstybes.“
Ar kas nors pasikeitė?
Nuo 2016-ųjų emigracija mažėja.
Nuo 2016 metų Lietuvos vieta vertinant Korupcijos suvokimo indeksą nepakito – 38 vieta ir 59 balai iš 100 galimų.
2016-aisiais Vilniaus apskrities gyventojui teko 148,1 proc. BVP, 2017-aisiais – 143 proc. BVP, lyginant su šalies vidurkiu. BVP atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo.
Savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo, tačiau vis dar – vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
