„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 05 16

Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?

„Esame žodžio žmonės“, – priminė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Kalbėdamas daugiskaita, jis, nesėkmės rinkimuose atveju, pažadėjo trauktis iš valdančiosios daugumos. Po dviejų savaičių, nesulaukus LVŽS frakcijos palaiminimo, plano atsisakyta. Tuo tarpu į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatekęs LVŽS remiamas premjeras Saulius Skvernelis dar prieš rinkimus žadėjo, kad nesėkmės atveju atsistatydins. Tą patį jis kartojo ir po rinkimų, bet dabar mėto pėdas. Kaip vyko šis virsmas?
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Apie tai, kad nesėkmės prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose atveju partija trauktųsi iš valdančiosios daugumos, „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis prabilo gegužės 2-ąją.

„Jeigu iš tikrųjų konservatoriai turės savo prezidentą, o tai yra arba Ingrida Šimonytė, arba Gitanas Nausėda (mūsų įsitikinimu, tai yra tas pats, tai yra du konservatorių kandidatai) ir mes, pavyzdžiui, Europos Parlamento rinkimuose, kaip partija, nelaimime, gali būti, ir aš tą pasiūlysiu – pasitraukti iš valdančiosios koalicijos Valstiečių ir žaliųjų sąjungai“, – BNS teigė R.Karbauskis.

Viską lemiantys rinkimai

Tąkart įvardinęs pirmalaikių rinkimų, mažumos Vyriausybės scenarijus, jis neatmetė ir to, kad LVŽS nuspręs daugumoje dirbti toliau.

Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?
Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?

Kalbėdamas apie „valstiečių“ rinkimuose remiamą S.Skvernelį, R.Karbauskis aiškino, kad nesėkmės rinkimuose atveju valdantieji nesiūlys jam tęsti darbo.

Į tai S.Skvernelis atsakė: „Rinkimai parodys, kaip gyvensime toliau.“

„Nuo prezidento priklauso, kokius ministrus jis tvirtins, kokia Vyriausybė bus suformuota, kokie bus parlamento ir prezidento santykiai. Seime situacija taip pat nėra aiški, galimi įvairūs scenarijai. Tarp jų ir pasitraukimas į opoziciją. Visa tai pirmiausia priklauso nuo rinkėjų apsisprendimo“, – pridūrė kandidatuojantis ministras pirmininkas, vėliau savo poziciją sukonkretinęs.

Gegužės 3-ąją su pasisakymu socialiniame tinkle „Facebook“ išstojo R.Karbauskis.

„Vertindami faktą, jog artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra nacionaliniai, mes juos suprantame kaip pasitikėjimo mumis pasitikrinimą ir po jų priimsime atitinkamus sprendimus.

Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime Tautai, jei ji mūsų valdžia nebepasitiki“, – teigė jis.

„Esame žodžio žmonės“

Ir dar pridūrė: „Politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms.“

Tą pačią dieną LVŽS deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išreiškė norą, „kad prieš dvejus su puse metų priimti įsipareigojimai žmonėms būtų tęsiami ir toliau įgyvendinamos pradėtos reformos“.

O R.Karbauskio pavaduotojas Jonas Jarutis pažymėjo, kad partijos lyderio iniciatyva yra asmeninė jo nuomonė, nederinta nei su frakcija, nei su LVŽS vadovybe.

„Aš bent jau galvoju, kad mes turim bandyti iki galo padaryti tai, ką [žadėjom]“, – Seimo pirmininkui antrino J.Jarutis, bet pridūrė, kad politikoje įmanoma viskas.

Kitas R.Karbauskio pavaduotojas Tomas Tomilinas nurodė, kad „Ramūno siūlymas yra suprantamas ir jis bus svarstomas“.

Pirmasis svarstymas įvyko gegužės 6-ąją, kai siūlymą trauktis iš daugumos aptarė LVŽS valdyba. Iš valdybos posėdžio R.Karbauskis išėjo su ta pačia žinia – jei rinkimuose LVŽS nesulauks visuomenės pasitikėjimo, partija trauksis iš daugumos.

Dar kartą tą pačią iniciatyvą gegužės 7-ąją svarstė LVŽS frakcija. Po posėdžio partijos pirmininkas tikino, kad siūlymui trauktis iš valdžios pritaria beveik visi frakcijos nariai – 2 balsuodami susilaikė.

Paaiškėjo, kad susilaikiusieji – Virginija Vingrienė ir Jonas Jarutis.

Kas tas pralaimėjimas

Tądien R.Karbauskis suformulavo, kas bus laikoma pralaimėjimu rinkimuose: „Prezidento rinkimų atveju, jeigu mūsų kandidatas nepateks į antrąjį turą, tai akivaizdu, kad tai būtų pralaimėjimas. Jeigu šnekėtume apie Europos Parlamento rinkimus, čia yra balsų skaičiai, procentai ir taip toliau.“

Gegužės 7-ąją premjeras S.Skvernelis planui trauktis iš valdžios išreiškė palaikymą.

„Jeigu žmonės nusprendžia, kad ta politika, kurią dvejus su pusę metų vykdė mūsų Vyriausybė – socialinė politika, antikorupcinė politika, skaidrumo, tvaraus ekonominio augimo užtikrinimo – nepriimtina, tai kodėl mes turėtume toliau žmonėms brukti šią politiką“, – BNS dėstė jis.

O naujienų agentūrai ELTA politikas pranešė, kad nesėkmingų prezidento rinkimų atveju, kas esą bus ir jo, ir „valstiečių“ darbo vertinimas, trauksis iš pareigų.

„Nepatekimas į antrąjį rinkimų turą būtų aiškus pralaimėjimas“, – kalbėjo premjeras.

TAIP PAT SKAITYKITE: Koalicijos plėtra: V.Tomaševskis užsimena apie Susisiekimo ministeriją, R.Žemaitaitis rimtai nežiūri

Gegužės 9-ąją R.Karbauskis laišku kreipėsi į bendražygius. Jo turinį paviešino portalas Delfi.lt.

Su konservatorių kandidatais į Prezidentus ir kitus valstybei svarbius politinius postus mums ne pakeliui.

„Su konservatorių kandidatais į Prezidentus ir kitus valstybei svarbius politinius postus mums ne pakeliui. Toks darbas neįmanomas. Ar pakeliui Lietuvos žmonėms – jie atsakys atiduodami savo balsus“, – laiške dėstė LVŽS lyderis.

Gegužės 12 dieną Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai. Partijos remiamas premjeras S.Skvernelis nepateko į antrąjį rinkimų turą, pripažino pralaimėjęs ir liepos 12-ąją, kai Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus naujai išrinktam prezidentui, pažadėjo atsistatydinti.

Visokie variantai

„Sprendimas atsistatydinti – liepos 12-ąją. Iki tol Vyriausybė dirbs labai sėkmingai, kaip dirbo iki šiol“, – tvirtino jis, o klausiamas, kokiomis sąlygomis liktų premjeru, teigė kol kas nenorintis apie tai diskutuoti.

Sužinojęs rinkimų rezultatus, R.Karbauskis, vartodamas įvardį „mes“ ateitį valdžioje nurodė matąs taip pat: „Mes savo žodžio laikysimės. Už dviejų savaičių laukia dar vieni rinkimai, – pažymėjo jis. – Jeigu Europos Parlamento rinkimuose mes laimėsime daugiausia balsų (ne mandatų – 15min), tokiu atveju svarstysime, ką daryti toliau.“

Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?
Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?

Rytą po rinkimų gegužės 13-ąją S.Skvernelis, klausiamas apie atsistatydinimą, kokia bus to tvarka – ar jis atsistatydins tada, kai prisieks naujasis prezidentas, ar po to sutiks laikinai eiti premjero pareigas, ar norės, kad tai darytų ministras, ir ar jo sprendimą keis Europos Parlamento rinkimai – atsakė, kad nežino.

„Dabar turėčiau pasakyti į visus tris klausimus „nežinau“. Variantai visokie yra – ir dėl atsistatydinimo, ir dėl įgaliojimų grąžinimo, ir laikinai kažkas pareigas turės eiti – nuspręs šalies vadovas. Europarlamento rinkimai, nežinau, ar jie galėtų padaryti kokį esminį lūžį. Galiausiai, kaip minėjau, bus ir politinių partijų derybos, pokalbiai. Nebėkim į priekį. Viskas šalyje bus gerai“, – ramino S.Skvernelis.

Tikslinantis, tai ar jau nebežino, ar atsistatydins, atsakė „žinau“.

S.Skvernelis tikino, kad Vyriausybė iki liepos 12-osios dirbs ir sieks neįnešti sumaišties: „Yra laiko pasiruošti iki naujojo šalies vadovo pareigų pradžios, kad būtų pasiruošta naujos Vyriausybės suformavimui Lietuvos Respublikos Seime.“

Gegužės 13-ąją „Žinių radijo“ eteryje R.Karbauskis paskelbė pasitraukimo iš daugumos datą – S.Skvernelio minėtą liepos 12-ąją.

„Jeigu konservatoriai imsis iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą, mes palaikysime mažumos Vyriausybę, jeigu jie tokią sudarinės. Abejoju tuo. Tai jeigu niekas nesiims formuoti naujos Vyriausybės, tokiu atveju bus neeiliniai rinkimai. Jie, mano įsitikinimu vyktų po Naujųjų metų“, – svarstė politikas.

„Niekas nenori imtis atsakomybės“

Gegužės 14-ąją LVŽS frakcija į posėdį rinkosi du kartus. Po pirmojo posėdžio išėjo be sprendimo, po antrojo – R.Karbauskis, kalbėdamas už frakciją, patikino, kad LVŽS sieks prisiimti atsakomybę.

Politikas leido suprasti, kad frakcija jo siūlymui trauktis iš valdžios nepritarė.

Visi sako, kad mes turim dirbti toliau.

„Suprantu, kad niekas nenori imtis atsakomybės. Visi sako, kad mes turim dirbti toliau. Visi taip sako – netgi opozicija, kaip nekeista“, – argumentus dėstė jis.

Savo ruožtu S.Skvernelis įvardijo sprendimus, galimus išrinkus naująjį prezidentą: „Pagal Konstituciją, turiu du būdus: arba grąžinti įgaliojimus, arba atsistatydinti. Tai vieną iš tų būdų ir pasirinksiu.“

Gegužės 15 dieną premjeras taip pat nebekalbėjo tik apie atsistatydinimą:

„Neturiu daugiau ką komentuoti, ką pasakiau. Pozicijos aiškiai išdėstytos. Antra, ką galiu tik papildyti, kad esu atsakingas politikas, ir darysiu viską, kad iki to momento, kol Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus arba atsistatydinti prisiekus naujam prezidentui, darbas Vyriausybės nesutriks.“

Į posėdį gegužės 17-ąją rinksis LVŽS taryba. Tądien ji svarstys pasitikėjimo R.Karbauskiu ir S.Skverneliu klausimus, greičiausiai bus kalbama ir apie darbą valdančiojoje daugumoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: V.Čmilytė-Nielsen: kaltinimai opozicijai dėl neprisiimtos atsakomybės – iš piršto laužti

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?