Po susitikimo su maždaug 50 profsąjungų atstovais, trečiadienio vakarą A.Tapinas teigė, kad akcijos dalyviai kels reikalavimus.
Norėtų stabdyti biudžeto priėmimą
„Yra labai konkretūs reikalavimai. Jie dar bus šlifuojami, tačiau vienas iš pagrindinių – antradienį labai sparčiai yra planuojamas priimti biudžetas. Jeigu jis bus priimtas, pinigų mokytojams iš principo nebus. Ekspertai, finansų ekspertai sako, kad peržiūrėjus, atidėjus biudžeto priėmimą, galima atrasti bent jau pirminę injekciją mokytojams. Tai yra pirmas iš reikalavimų [...]“, – paties įkurtos internetinės televizijos „Laisvės TV“ eterio metu kalbėjo A.Tapinas.
Ketvirtadienį Seimas biudžeto projektą galutinai svarstyti ir priimti nusprendė gruodžio 11-ąją ir į siūlymą tai padaryti gruodžio 18-ąją neatsižvelgė.
Kitas A.Tapino išsakytas reikalavimas – galimybė profsąjungoms suburti grupę, sudarytą iš ekonomistų, viešųjų ryšių specialistų, profsąjungų atstovų, kurie kartu vestų derybas dėl tvaraus viešojo sektoriaus.
Idėją inicijuoti akciją antradienį ŠMM A.Tapinas pristatė ir čia apsigyvenusiems mokytojams. Pedagogai jam išsakė savo lūkesčius ir nuogąstavimus. Vienas iš jų pažymėjo, kad pinigai „nieko nereiškia, kai taip valstybėje yra žeminami mokytojai“.
„Aš irgi bandžiau akcentuoti pristatymuose ir komentaruose, tai iš tikrųjų ne apie pinigus, visų pirma, yra kalba. Jeigu nebūtų visų šitų važiavimų, visų šitų piketų... Dar atsiminkim, pernai buvo pasakyta, „jūs pradžiai paruoškit gerai vaikus, o tada jau mes duosim pinigų“. Na žinot, „kėdės ryte, pinigai vakare“. Kai toks požiūris, pinigai nueina į antrą planą [...]“, – kreipdamasis į mokytojus kalbėjo visuomenininkas.
Streikuojančių pedagogų, priklausančių Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai (LŠDPS), iškelti reikalavimai yra tokie:
- mokytojo etatą sudaryti iš 36 valandų, iš kurių ne daugiau kaip 18 būtų kontaktinės valandos;
- mokytojo etatą dalyti tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją;
- valandas etatui skaičiuoti ne metams, o savaitei;
- parengti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programą, o nuo 2019 metų sausio 1 dienos jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate numatyti ne mažiau kaip 6 nekontaktines valandas;
- mažinti vaikų / mokinių skaičių grupėse / klasėse.
-
Ministerijoje „gyvenanti“ mokytoja Veronika: viskas vyksta ne dėl pinigų, o dėl geresnės švietimo kokybės
-
Advokatas: jei tai susirinkimas, mokytojai besąlygiškai pažeidžia Susirinkimų įstatymą
-
Mokytojai šlifuoja reikalavimus – nori 6 eurų už valandą, o LLRI rodo, kur rasti dalį pinigų
-
Dalia Grybauskaitė: švietimo reforma buvo arogantiškai stumiama
Protestavo prieš mokslo metų ilginimą
Panašius reikalavimus mokytojai kėlė ir 2016-ųjų vasario 22–kovo 4 dienomis besitęsusio streiko metu.
2017 metų balandžio 10-ąją LŠDPS, Vilniaus švietimo profesinė sąjunga ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ prie ŠMM organizavo protesto akciją prieš mokslo metų ilginimą. Tąkart akcijos dalyviai ŠMM prašė „susilaikyti nuo sprendimų, kurie yra nesavalaikiai“.
„Švietimo bendruomenė yra įsitikinusi, jog pirmiausia turi būti skirtas papildomas finansavimas neformaliam ugdymui, peržiūrėtos mokymo programos, atlikti kiti darbai, kurie turi įtakos lankomumo gerinimui, motyvacijos skatinimui, ir tik po to gali būti svarstoma galimybė ilginti mokslo metus“, – kreipimesi į Vyriausybę ir ŠMM rašė protesto organizatoriai.
Pristatė požiūrį „iš kito kampo“
Akcijos prieš mokslo metų ilginimą fone, balandžio 11-ąją naujienų portalas Delfi.lt publikavo A.Tapino komentarą pavadinimu „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“.
„Beveik visuose viešuose pasisakymuose ir straipsniuose mūru stodavau už Mokytojus ir jų problemas. Šį kartą požiūris iš kito kampo. Apie mokytojus, kuriems niekas nepriklauso, kuriuos visi skriaudžia, kuriems tėvai ir vaikai baisūs, vištiena per sausa ir dar pažymėjimo niekas neduoda“, – taip savo tekstą socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ pristatė apžvalgininkas.
Komentarą jis pradėjo teigdamas, kad tekstas nėra taikomas ir skirtas „tiems šimtams pedagogų, kurie iš tiesų yra Mokytojai iš pašaukimo, kurie atiduoda visas jėgas ir kuria naujosios kartos valstybę“.
Tačiau, anot A.Tapino, tokių pedagogų kasmet mažėja.
„O jų nuopelnai tarsi plataus dažytojo teptuko mostu yra braukiami visiems profesijos atstovams.
Negali sakyti, kad mokytojams tai nepatiktų, ypač galimybę gavus šventojo aureolę dar papuošti ją ir kankinio nimbu, o tada jau pagal visą programą: mes neįvertinti, mes mažai uždirbame, mums labai sunku, darbo sąlygos neįmanomos, tėvai baisūs, o vaikai dar baisesni, dar mokslo metus pailgins, tai su šitais erodais dar daugiau laiko reikės leisti, eikim protestuoti.
Ir šitų netikrų pseudošventųjų mokytojų balsas, pastiprintas profsąjungų megafonais, sklinda kaip devintoji banga“, – 2017-aisiais rašė apžvalgininkas.
Apžvalgininkas: profsąjungos ten – kur pinigai
„Pažiūrėkit, kas lieka kaltas, kai prakalbame apie švietimo krizę Lietuvoje? Valdžia ir ministerija, abejingi tėvai, baisūs vaikai, ubagų valstybė be pinigų. Bet kas, tik ne Šv. Mokytojas“, – toliau dėstė A.Tapinas.
Ironizuodamas jis teigė, kad mokytojas „negali būti dėl nieko kaltas, už nieką atsakingas, privalo būti apsaugotas nuo darbe patiriamo streso, neturi būti spaudžiamas kelti kvalifikaciją ar modernizuotis, neturi siekti rezultatų – pakanka to, kad jis Mokytojas ir taškas“.
Viena pagrindinių švietimo sistemos rakščių, A.Tapino teigimu, yra profsąjungos. Perfrazuodamas psichiatrą Liną Slušnį, apžvalgininkas tikino, kad švietimo profsąjungų balso negirdėti, kai kalba pasisuka apie patyčias mokykloje, prastėjančius rodiklius, mąžtančią mokytojų ir mokinių motyvaciją.
„Ne, jie prisistato ten, kur kalba pasisuka apie pinigus, kur reikia garsiai rėkti, skųstis ir ginti pseudošventuosius mokytojus“, – rašė jis.
A.Tapino teigimu, mes daug kalbame apie mokytojo prestižą, kuriam „pseudošventieji mokytojai“ „su profsąjungietišku rėksmingumu“ patys ir kenkia.
„Juk gali būti didžiausias pedagogo profesijos rėmėjas ir palaikytojas, bet kai metai iš metų siautėjantys mokytojai kelia tik reikalavimus ir ultimatumus, o jų darbo rezultatai nuolat prastėja, ima kilti abejonių“, – komentavo apžvalgininkas.
A.Tapinas: dabar tekstas būtų kitoks
Dabar A.Tapinas teigia, kad 2017 metais publikuoto komentaro turinys, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, būtų kitoks.
„Trys punktai: dėl dviejų, aš laikausi ir galiu tiksliai cituoti tą patį, ką rašiau, dėl trečio – streikavimo – taip, nuomonė [pasikeitė], matant tai, kas įvyko, kokia yra valdžios pozicija ir apskritai reakcija į reformą [...]“, – 15min teigė apžvalgininkas.
„Tame straipsnyje buvo labai aiškiai pasakyta, kad mokytojų yra įvairių: yra fantastiškų mokytojų, yra gerų, yra mokytojų, kuriems geriau nebūti mokytojais, ir turbūt didžioji straipsnio dalis ir buvo taikoma tiems mokytojams, kuriems galbūt ir nebūti mokytojais geriau būtų.
Kaip ir žinoma yra žurnalistų, kuriems geriau nebūti žurnalistais. Ir kuriems tie tokie streikai, ko gero, yra vienintelis būdas“, – kalbėjo A.Tapinas.
Jis tikino ir toliau manantis, kad penkioms švietimo profsąjungoms trūksta vienybės ir ta gausa labiau kenkia nei padeda.
„Tą mes akivaizdžiai matome ir šiandien, mano nuomonė nepasikeitė. Vieni streikuoja, kiti tuo metu pasirašinėja Švietimo ir mokslo ministerijoje derybų protokolą“, – aiškino visuomenininkas ir išreiškė viltį, kad šiomis sąlygomis profsąjungoms galbūt pavyks susivienyti.
„Mokytojai nėra nekritikuotini“
„Yra pasiūlymų jungti profesines sąjungas į vieną, ir atrodytų visai kitaip, jeigu mokytojai kalbėtų vienu balsu. Bet kol kas tai yra labai sudėtinga“, – pridūrė A.Tapinas.
„Trečias dalykas, kur iš tikrųjų nuomonė pasikeitė, tai matant bendrą situaciją, [...] kad čia yra visos Lietuvos švietimo sistemos krizinė problema. Neapgalvota milžiniška reforma, etatinio apmokėjimo sistema, kuri neparuošta, nuo kurios nukenčia galybė mokytojų, – dėstė komentaro autorius.
– Per tuos pačius pusantrų metų nuo straipsnio [publikavimo], aš apvažiavau dar kokius 400 mokyklų, aš kalbėjausi su visais mokytojais [...], visi yra pasimetę, sutrikę, nepatenkinti, įsitempę. Ko gero, tiek tas protestas, tiek mokytojų įsiveržimas į ministeriją, tiek streikai, kurie dabar stipriai plečiasi, mano nuomone, yra galbūt vienas iš radikaliausių, bet šitam momentui teisingų sprendimų.“
„Jeigu dar anksčiau su mokytojais pavykdavo susitarti, tai mes dabar labai aiškiai matome, kad niekas nesiruošia su jais tartis – bent jau iš premjero ir finansų ministro [pusės]. Galbūt tai pasikeis po sekmadienio protesto akcijos“, – teigė A.Tapinas ir pridūrė, kad „mokytojų streikai, bendrai paėmus, kenkia Lietuvos švietimui“ ir esą visi su tuo sutinka.
Šiomis dienomis susidariusi situacija, anot apžvalgininko, yra išskirtinė: „Nenuostabu, kad ir požiūrio taškas gali pasikeisti. Tie keli esminiai momentai, kuriuos aš [išdėsčiau] tam pačiam straipsnyje, kurių aš nesiruošiu gintis, nei atsisakyti, yra būtent, kad mokytojai nėra nekritikuotini [...].“
Į protestą kviečia socialdemokratų lyderis
Beje, į protestą žmones kviečia ne tik visuomenininkai bei profesinės sąjungos, bet ir opozicinių socialdemokratų lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Jis socialiniame tinkle „Facebook“ profilio nuotrauką pažymėjo protesto akciją reklamuojančiu rėmeliu, ėmėsi siuntinėti žinutes telefonu, kuriose rašoma: „Bičiuliai, puiki proga parodyti, kokia mes didelė jėga. Sekmadienį susitikime mitinge už mokytojus.“
Streikas tęsiasi
ŠMM duomenimis, penktadienį streikuoja 73 švietimo įstaigos iš 2 tūkst., apie 1115 pedagogų, apie 15 nepedagoginių darbuotojų.
Keliasdešimt streikuojančių mokytojų iš ŠMM patalpų nesitraukia jau daugiau kaip savaitę. Pedagogai laukia derybų dėl jų iškeltų reikalavimų, nors ministerijos atstovai ne kartą nurodė, kad ministerijoje daugiau derybų nebus.
ŠMM duomenimis, visų profsąjungos reikalavimų įgyvendinimas papildomai atsieitų bent 302 mln. eurų. Protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
Trečiadienį dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų Vyriausybė nusprendė sudaryti derybų grupę, o apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją.
Į derybas su streikuojančiais mokytojais pasisiūlė įsitraukti Trišalė taryba. Jai streikuojančios profsąjungos atstovai nepriklauso.
Penktadienį ŠMM įsikūrusius mokytojus lankė laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
