„Seimo narių grupė nori ĮSTATYMU įteisinti smurtą prieš vaikus. Bus leidžiamas nežymus smurtas, leidžiamas ir šioks toks vaiko žeminimas. Su rykštele, kitaip tariant, galėsite užvanoti, išsityčioti irgi, nes Seimo narių nuomone, tai gal ir ne toks jau žymus skausmas, o tik beržinė košė, o tokio reiškinio, kaip emocinis smurtas, Seimo narių grupė, matyt, išvis nėra girdėjusi. Barbarizmo sugrąžinimas vardan kelių pigių politinių taškų. Aš nepalaikysiu ir tikiuosi, kad bent kai kurie pasirašiusieji atsitokės ir atsiims savo parašus nuo šitos barbariškos reformos“, – feisbuke penktadienį rašė G.Landsbergis.
Po šio įspėjimo du Seimo nariai konservatoriai – Sergejus Jovaiša ir Irena Haase – sukluso ir parašus atsiėmė. Tačiau Rimantas Jonas Dagys sako tikrai to nedarysiantis ir kaltina pačią partiją nesuprantant situacijos esmės. Už tai R.Dagys nebijo net būti pašalintas iš partijos.
15min nutarė priminti, nuo kada draudimas taikyti fizines bausmes tapo toks svarbus konservatoriams, ir pažvelgė į pastaruosius tris Seimo balsavimus dėl draudimo mušti vaikus 2017-aisiais, 2013-aisiais ir 2010-aisiais.
Pernai sausį, kaip ne kartą skelbta, Seime neatsirado nė vieno parlamentaro, kuris balsuotų prieš ar susilaikytų balsuojant dėl fizines bausmes, bet kokį smurtą ir vaikų nepriežiūrą draudžiančio įstatymo.
2017-aisiais už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą balsavo 29 konservatoriai.
Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Pažvelgėme, kaip dabartinės kadencijos konservatoriai parlamentarai dėl fizinių bausmių draudimo balsavo ankstesnėse kadencijose – bent jau du pastaruosius kartus, kai šis klausimas buvo svarstomas Seime.
Siekė drausti smurtą ir fizines bausmes
2013-aisiais ir 2010-aisiais Seimui buvo teikiamos beveik identiškos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.
Pagal jas norėta įvesti smurto prieš vaiką ir fizinės bausmės sąvokas ir tai uždrausti.
„Smurtas prieš vaiką – visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančios pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės.
Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti.
Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti.
Bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas“, – buvo rašoma tiek 2010-ųjų, tiek 2013-ųjų projektuose, kai juos teikė „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė.
Kita vertus, tąkart projekte buvo numatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir bet kokį kitą smurtą.
Nebuvo numatyta ir tai, kad vaikai turėtų būti paimti iš smurtaujančių tėvų.
Projekte rašyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Numatyta, kad smurtą patyręs vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.
Tačiau ir tokios, gerokai aptakesnės formuluotės Seimui neįtiko.
TS-LKD susilaikymo strategija
2010-aisiais pataisos buvo atmestos paskutinėje – priėmimo stadijoje. Tuomet, po karštų diskusijų apie tai, kad uždraudus fizines bausmes bus kišamasi į šeimų gyvenimą, už įstatymą balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 8, o pusšimtis susilaikė. Daugiausia tuomet valdančiąja buvusios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių pasirinko būtent susilaikyti. Galima sakyti, kad jų balsai ir nulėmė tai, kad įstatymas nebuvo priimtas.
2013-aisiais, vos pusmetį dirbant naujos kadencijos Seimui, „tvarkietė“ O.Valiukevičiūtė projektą bandė teikti pakartotinai.
Pateikimo stadijoje jam buvo pritarta, tačiau toliau nepasistūmėta – įstatymo pataisos užstrigo komitetuose ir į Seimo salę negrįžo iki buvo išrinktas naujas Seimas.
Pateikimo stadijoje balsuojant dėl draudimo smurtauti prieš vaikus ir taikyti jiems fizines bausmes, konservatoriai ir vėl pasirinko susilaikyti. Tik Emanuelis Zingeris ir Rokas Žilinskas balsavo už tai, kad vaikai nebūtų mušami, Arvydas Vidžiūnas vienintelis balsavo prieš pataisas, o dauguma – 22 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nariai balsuodami susilaikė.
Tuo metu Seimo narys konservatorius Paulius Saudargas pasisakė, kad „nereikia perlenkti šioje vietoje“ ir vadino pataisas intervencija į šeimą.
„Aš, kaip krikščionis demokratas, visų pirma esu už subsidiarumo principą. Jeigu mes abejojame šeima, vadinasi, mes abejojame pačiu žmogumi ir mes abejojame savo visuomenės pagrindu. Šeima yra visuomenės ląstelė, jeigu šeima negali apsispręsti, vadinasi, mes tiesiog netikime žmogumi kaip protinga būtybe.
Aš ir mano kolegos jokiu būdu nesame už smurtą šeimoje. Esame tik už tai, kad valstybė įsikištų tada, kai šeima nesusitvarko. Taip, jeigu šeima geria, jeigu neprižiūri savo vaikų, jų neauklėja, tai, žinoma, valstybė turi įsikišti.
Tačiau kištis tokiais teisiniais metodais į vaikų auklėjimą ir kaip kolega gerbiamasis komiteto pirmininkas iš tribūnos sulygina vaiko auklėjimą su pedofilija, tai, atsiprašau, jau yra iškreiptas požiūris ir apskritai nesąmonė, todėl aš esu prieš šitą intervenciją į šeimą“, – Seimo salėje kalbėjo P.Saudargas.
Pasisakė ir R.Dagys. Jis taip pat kalbėjo, kad pataisos – tai intervencija į šeimą.
„Bet koks, net ir žodinis pasakymas gali būti traktuojamas kaip smurtas, jeigu tai nėra apibrėžta“, – aiškino jis, ragindamas pataisoms nepritarti.
