Dėl priimamų teisės aktų skaičiaus bei skubos kritikos ankstesnei valdžiai kadaise negailėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Seimas vis dėlto nesugebėjo perlipti per stachanovietišką savo darbo įsivaizdavimą ir toliau mano, kad kuo daugiau jis prikepa įstatymų, tuo visiems geriau. Man atrodo, kad ši beprotiška skuba, cituojant klasikus, yra viena iš didžiausių mūsų problemų.
Ši beprotiška skuba, cituojant klasikus, yra viena iš didžiausių mūsų problemų.
Mes kuliame per sesiją 500 įstatymo projektų ir dabar turbūt vėl kulsime panašų skaičių.
Vienam įstatymui skiriamos kelios minutės, ir visiškai nesvarbu, koks tai įstatymo projektas – ar baudos padidinimas nuo 100 iki 120 eurų, ar mokesčių reforma, prisiminkime ir kitas esmines reformas. Tie visi paketai buvo priimti per kelias savaites. O būtent tie dalykai lemia labai ilgalaikę ateitį“, – prasidėjus pavasario sesijai praėjusių metų kovą portalui Lrt.lt komentavo I.Šimonytė.
Kritika ankstesnei valdžiai
Apie „teisėkūros pasiutpolkę“, kuria esą išgarsėjo „valstiečių“ Seimas, I.Šimonytė kalbėjo ir prieš Seimo rinkimus.
„Per sesiją parengiame kelis šimtus įstatymų, pridarome klaidų, paskui tas klaidas taisome. Ir paskui labai džiaugiamės, kad tų įstatymų taip labai daug priimame, kad vienam įstatymui galime skirti vidutiniškai septynias minutes diskusijos“, – interviu 15min komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedlė rinkimuose.
Po rinkimų siekį gerinti teisėkūros kokybę ir mažinti jos apsukas naujai susibūrę valdantieji – TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – įsirašė į koalicijos sutartį.
„Pataisysime Seimo statutą, kad jis užtikrintų, jog teisės aktai nebūtų kuriami skubotai.
Laikysimės principo „mažiau yra daugiau“, prioritetą teikiant kokybei, o ne kiekybei, didžiausią dėmesį skiriant sprendimų poveikio vertinimui ir projektų aptarimui su visuomenės grupėmis bei ekspertais“, – pasižadėjo partijos.
V.Čmilytė-Nielsen: Seimo veikla itin intensyvi
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kandidatuodama į Seimo pirmininkus, taip pat sutiko, kad Lietuva su kokybiška teisėkūra vis dar turi problemų.
„Kokybiška teisėkūra – tai visų pirma brandaus parlamentarizmo požymis. Tačiau, sprendžiant iš statistikos, Seimo veikla teisėkūros srityje, priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, pas mus vis dar yra itin intensyvi. Užregistruojama ir skubotai priimama labai daug teisės aktų projektų.
Tai veda prie to, kad kiekybiniai, o ne kokybiniai rodikliai lemia ir atskiro Seimo nario, ir viso parlamento darbo įvertinimo kriterijus. Taip neturėtų būti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ji.
Tąkart V.Čmilytė-Nielsen pasiūlė prisiminti tikslingumo principą – „teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžto tikslo negalima pasiekti kitais būdais“.
„Teisėkūros procese turėtų būti apribotas skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas. Tai dažnai veda prie nekokybiško rezultato ir kaip pasekmė – visos teisinės sistemos nestabilumas.
Siekiant užtikrinti sklandų teisėkūros procesą, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas išankstinei ir, svarbiausia, kokybiškai analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti“, – vardijo politikė ir taip pat ragino dėl teisės aktų keitimo aktyviai konsultuotis su visuomene, stebėti, kaip veikia jau priimti įstatymai.
Mažai projektų registravo, daug priėmė skubėdami
Ar kojas apšilęs Seimas iš karto ir ėmėsi daryti tai, ką pažadėjęs?
Iš dalies.
Lapkričio 13-ąją kadenciją pradėjęs Seimas rudens sesijoje registravo mažiausiai teisės aktų nuo pat 1992-ųjų – 181.
Iš jų 14 pateikė prezidentas, 36 – Vyriausybė, likusius – Seimo nariai.
Užtat tvirtinant teisės aktus išskirtinumo pademonstruoti nepavyko – Seimas per sesiją priėmė 185 teisės aktus, iš jų 91 – įstatymas, ir tai nėra pats mažiausias skaičius per nepriklausomos Lietuvos Seimų istoriją.
Šis skaičius kiek mažesnis nei tas, kurį turėjo „valstiečių“ Seimas ar keli ankstesni Seimai, tačiau didesnis nei, pavyzdžiui, 2004–2008 metų kadencijos Seimo darbo rezultatas – 132 per sesiją priimti teisės aktai.
| Kadencija / I sesija | Įstatymai, svarstyti ypatingos skubos tvarka | Įstatymai, svarstyti ypatingos skubos tvarka (proc. nuo visų įstatymų) |
|---|---|---|
| 1992-1996 m. Seimo kadencija | 6 | 19,4 proc. |
| 1996-2000 m. Seimo kadencija | 28 | 35,9 proc. |
| 2000-2004 m. Seimo kadencija | 60 | 51,7 proc. |
| 2004-2008 m. Seimo kadencija | 15 | 36,6 proc. |
| 2008-2012 m. Seimo kadencija | 93 | 83,8 proc. |
| 2012-2016 m. Seimo kadencija | 42 | 44,2 proc. |
| 2016-2020 m. Seimo kadencija | 17 | 16,7 proc. |
| 2020-2024 m. Seimo kadencija | 1 | 1,1 proc. |
Panašu, kad naujai susibūręs Seimas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog teisės aktai „tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais“ gali būti priiminėjami ypatingos skubos tvarka – taip per sesiją priimtas tik vienas įstatymas.
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad skubos tvarka įstatymai gali būti tvirtinami tik esant ypatingam atvejui, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį reguliavimą.
Skubos tvarka kadenciją pradėjęs Seimas teisės aktų priėmė daug – 30, kai 2016–2020 metų kadencijos Seimas tuo pat metu – 17, 2012–2016 metų kadencijos Seimas – 4, o 2008–2012 metų kadencijos Seimas – 1.
Seimo pirmininkė: priežasčių taikyti skubą buvo
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen teigė, jog taip nutiko dėl COVID-19 pandemijos.
„Pirmąją sesiją Seimas pasitiko ypatingomis aplinkybėmis – pandemijos situacija buvo grėsminga visuomenės saugumui, o COVID-19 viruso plitimas tarp Seimo narių buvo nekontroliuojamas.
Seimas skubiai ėmė ruoštis nuotoliniams Seimo posėdžiams, papildomos saugos taisyklės ir pertvaros atsirado Seimo plenarinių posėdžių salėje, o teisės aktų svarstyme susikoncentravome į dėmesio reikalavusius projektus, atskirais atvejais taikydami skubą.
Grėsmė Seimo narių gyvybėms ir Seimo darbo tęstinumas šiuo atveju buvo pakankamos skubos ir atsargumo Seimo salėje priežastys.
Kuomet praeitoje kadencijoje liberalai kritikuodavo valdančiuosius dėl perdėto skubos taikymo, nuolatos pabrėždavome, kad tiek skubos tvarka, tiek ypatingos skubos tvarka, priimant įstatymus, turi turėti aiškiai apibrėžtą pagrindą.
Esu įsitikinusi, kad grėsmė Seimo narių gyvybėms ir Seimo darbo tęstinumas šiuo atveju buvo pakankamos skubos ir atsargumo Seimo salėje priežastys“, – nurodė Seimo pirmininkė atsakyme, kurį 15min perdavė jos patarėjas.
Seimo statuto kol kas nejudins
V.Čmilytė-Nielsen tikino, jog Seimo noras mažinti darbo apsukas išlieka, o to siekiant gali būti keičiamas Seimo statutas.
„Ilgalaikis tikslas sumažinti priimamų teisės aktų skubėjimą išlieka tiek koalicijos susitarime, tiek Seimo darbotvarkėje. Tokiam tikslui pasiekti yra galimi Seimo statuto skirsnio, reguliuojančio skubos ir ypatingos skubos tvarkos aplinkybes, pakeitimai“, – teigė Seimo pirmininkė.
Tačiau šių pakeitimų bent artimiausiu metu, jos teigimu, nebus:
„Koalicijoje esame pradėję diskutuoti apie įvairias galimybes, tačiau prie sprendimų dar neartėjame, tad į Seimo pavasario sesijos darbų programą tokių Seimo statuto pataisų dar neįtrauksime.“
