Kad valstybės tarnyboje neturi tikslo „susodinti savų žmonių“, dar neprisiekęs premjeras pareiškė 2016-ųjų gruodį. Formuodamas Vyriausybę, jis tikino neišgirdęs jokių partijos norų, ir leido suprasti, kad tokio paties požiūrio į įdarbinimą iš jo galima tikėtis ir ateityje.
Kratėsi „įdarbinimo agentūros“ etiketės
„Mes nesame įdarbinimo agentūra, partijos nariai tą puikiai žino nuo pirmos dienos.
Yra kitokios žaidimo taisyklės. Kol būsiu premjeras, nei Vyriausybė, nei jai pavaldžios įstaigos nebus įdarbinimo agentūromis partiečiams“, – nacionalinio transliuotojo laidai „Dėmesio centre“ teigė S.Skvernelis.
Vadovautis tuo pačiu požiūriu jis nurodė paraginęs ir koalicijos partnerius – tuomet Socialdemokratų partiją. S.Skvernelis sutiko, kad šioje partijoje yra kompetentingų asmenų, galinčių darbuotis kaip ministrų politinio pasitikėjimo tarnautojai, tačiau neatlyžo.
„Jie bando siūlyti savo partijos narius, bet mes principų nekeičiame. Nebus įdarbinti žmonės, kurie liko be Seimo nario mandato ir neturi darbo“, – tvirtino politikas, matyt, tuomet kalbėdamas apie į Seimą nepatekusius socialdemokratus.
Atrodo, bėgant laikui ir keičiantis politinei situacijai, aukščiau išvardytos S.Skvernelio principinės nuostatos tapo nebe tokios reikšmingos ir nepajudinamos.
Rado, kur „tiktų“ G.Surplys
Po to, kai šių metų vasarą pasikeitė koalicijos sudėtis – prie „valstiečių“ prisijungė „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, o socialdemokratus pakeitė nuo jų atskilę „socialdarbiečiai“ – atsakomybę už susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio sritis perėmė partneriai, Rokas Masiulis, Eimutis Misiūnas ir Giedrius Surplys liko be portfelių.
S.Skvernelis pareiškė darysiantis viską, kad buvę ministrai neliktų be veiklos.
„Aš darysiu viską, kad tie visi trys žmonės, jeigu norės ir išreikš tokią valią toliau dirbti Lietuvos Respublikai, jie dirbs. Ir tas atsakomybės sritis aš tikrai surasiu“, – visuomeninio transliuotojo laidai „Dienos tema“ šių metų rugpjūtį komentavo ministras pirmininkas.
„Valstietis“ G.Surplys tikino, kad premjerui galėtų būti naudingas derybose dėl būsimojo Europos Sąjungos biudžeto, ekonominės diplomatijos, ryšių su užsienio lietuviais, regioninės politikos, migracijos ar klimato kaitos srityse.
„Premjeras su komanda žiūrės, kur aš geriausiai tikčiau“, – BNS sakė buvęs žemės ūkio ministras, galiausiai tapęs S.Skvernelio patarėju susisiekimo ir klimato kaitos klausimais.
Dėl E.Misiūno – „principinis sutarimas“
Buvęs vidaus reikalų ministras nepartinis E.Misiūnas gavo krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas.
„Yra principinis sutarimas skirti į politinio pasitikėjimo pareigas“, – kalbėdama apie E.Misiūną, BNS anksčiau nurodė krašto apsaugos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė.
Spalio viduryje E.Misiūnas turėtų pakeisti pareigas ir tapti viceministru, kuruosiančiu krašto apsaugos sistemos pirkimus ir įsigijimus.
Buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis apie savo sprendimą – likti dirbti valstybei ar grįžti į privatų sektorių – kol kas nepranešė. Tačiau jis dalyvauja konkurse užimti valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ generalinio direktoriaus pareigas.
Žemės ūkio ministerijos vadovybėje – tik „socialdarbiečiai“
Naujuoju žemės ūkio ministru tapo „socialdarbietis“ Andrius Palionis. Ir iškart apsistatė partiečiais. „Socialdarbiečiui“ Evaldui Gustui, ministro teikimu, toliau patikėta eiti viceministro pareigas.
Nauji asmenys komandoje – viceministru tapęs Petras Narkevičius, patarėjai Giedrė Pupšytė ir Gediminas Lapukas.
P.Narkevičius anksčiau ėjo Seimo nario pareigas, buvo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, priklausė Darbo partijai, dabar – A.Palionio bendražygis pas „socialdarbiečius“.
„Partija – ačiū – pasitikėjo manim ir, tikiuosi, nepavesiu nei ministro, nei partijos, ir galų gale būsiu naudingas valstybei“, – žinodamas apie paskyrimą, 15min komentavo P.Narkevičius.
Partija – ačiū – pasitikėjo manim ir, tikiuosi, nepavesiu nei ministro, nei partijos.
24-erių G.Pupšytė yra Šilutės rajono tarybos nario, „socialdarbiečio“ Arūno Pupšio dukra, teisės magistrė. Ji, kaip 15min nurodė ministerija, kuruos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus bei Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus klausimus.
„Socialdarbietis“ G.Lapukas neseniai buvo Ukmergės rajono Pabaisko seniūnas, o dabar A.Palioniui patarinės veterinarijos, gyvulininkystės, maisto kontrolės klausimais.
Partinė linija A.Palioniui buvo svarbi ir ieškant kanclerio – ja tapo „socialdarbiečių“ Biržų skyriaus pirmininko Rito Vaigino dukra, taip pat partietė, Lina Zinkevičienė.
Teisininkė pabrėžė, kad anksčiau dirbo dviejose Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose, tad karjeros vingį esą lėmė ne šeiminiai ryšiai, o patirtis.
Svarstė paskirti Seimo nario sūnų
A.Palionis žemės ūkio viceministro kėdę matavo Seimo „sociadarbiečio“ Petro Čimbaro sūnui 24-erių Modestui Čimbarui. Internete išplito pretendento nuotraukos, iš kurių galima spręsti apie M.Čimbaro polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, vienoje nuotraukų užfiksuota, kaip jis pozuoja su gumine lėle.
Negana to, paaiškėjo, kad M.Čimbaras neturi su žemės ūkiu susijusios patirties, tad paskirtas nebuvo.
„Tai yra faktas – dėl moralinių ir etinių priežasčių“, – portalui Vz.lt aiškino A.Palionis.
Neoficialiomis žiniomis, aukštos pareigos ministerijoje buvo numatomos „socialdarbiečiams“ Vydui Gedvilui ir Jonui Pinskui. Specialiųjų tyrimų tarnyba 15min patvirtino rugpjūčio pabaigoje tikrinusi jų patikimumą, tačiau iki šiol A.Palionis Žemės ūkio ministerijoje jokių atsakomybių bendražygiams nepriskyrė. Lrytas.lt rašė, kad nepaskirtas V.Gedvilas išstojo iš LSDDP.
Partiečių atsivedė R.Tamašunienė, K.Mažeika, J.Narkevičius
Naujasis susisiekimo ministras Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Jaroslavas Narkevičius savo patarėju paskyrė Jaroslavą Kaminskį – partijos bendražygį, buvusį Vilniaus savivaldybės tarybos narį.
Kita LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė į vidaus reikalų ministeriją atsivedė du partiečius – viceministre, dirbančia su savivaldos, viešojo administravimo klausimais, paskyrė Beatą Maliušickają, kancleriu – Valdemarą Urbaną. Su jais abiem R.Tamašunienė buvo kolegomis Vilniaus rajono savivaldybėje, o V.Urbanas R.Tamašunienei padėjo ir kaip Seimo narei.
Seimo „valstietis“ Kęstutis Mažeika, balandžio pradžioje tapęs aplinkos ministru, greta savęs partiečiams vietos taip pat atrado – kancleriu tapo į parlamentą su „valstiečiais“ kandidatavęs Arminas Mockevičius, patarėja sodininkystės ir gyvūnų gerovės klausimais – Vilniaus rajono mere su „valstiečių“ parama bandžiusi tapti Aleksandra Minajeva.
K.Mažeika neabejojo jos kompetencija. A.Mockevičius apie patirtį ir tikslus aplinkosaugos srityje pasisakė pats.
„Aš esu baigęs finansų ir draudimo matematiką, turiu strateginio planavimo ir valdymo patirties, ir vadovavimo patirties turiu – skyriui esu vadovavęs. Galvoju, kad dirbdamas šitoje srityje galėčiau labiausiai prisidėti prie aplinkosaugos, kas man yra labai svarbu“, – teiraujantis, kodėl sutiko tapti kancleriu, 15min dėstė jis, pridūręs, kad K.Mažeiką pažįsta nuo 2011–2012 metų – kai pradėjo partinę veiklą.
Pareigose tie, kuriais pasitikima
15min pabandė sužinoti, kaip, premjero manymu, jam sekasi įgyvendinti siekį nedarbinti partiečių.
Jo patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas nurodė, kad abu buvę ministrai G.Surplys ir E.Misiūnas užima politinio pasitikėjimo pareigas ir iš jų turės trauktis kartu su politine vadovybe.
„Visiškai suprantama, kad į politinio pasitikėjimo pareigas kviečiami žmonės, kuriuos politikai pažįsta ir kuriais pasitiki“, – teigė S.Malinauskas.
Aptardamas kiekvieną buvusį ministrą, jis pabrėžė, kad E.Misiūnas nėra partinis, prieš tapdamas ministru, dirbo teisėju: „Jo, kaip ministro, darbas buvo vertinamas gerai, pareigų jis neteko sudarius naują koaliciją sutartį ir persiskirsčius atsakomybės sritis.“
„Buvęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, tačiau jis neliko dirbti ministerijoje, jis tapo ministro pirmininko patarėju“, – pridūrė S.Malinauskas.
Premjeras žinojo ne apie visus galimus viceministrus
Kalbėdamas apie ministrų paskyrimus, patarėjas teigė, kad jie – „laisvi formuotis politines komandas patys ir tai daro remdamiesi savo sąžine ir vertybėmis“.
Nors, pagal koalicijos sutartį, partneriai, įskaitant „socialdarbiečius“, įsipareigojo derinti viceministrų kandidatūras su ministru pirmininku, šios nuostatos, anot S.Malinausko, buvo laikomasi ne visada.
„Apmaudu, kad buvo atvejų, kai kandidatūros viešumoje imtos aptarinėti jų net nepristačius premjerui. Kilus abejonių dėl proceso skaidrumo, skyrimas neįvyko“, – nurodė jis.
Visi ministrai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nes pagal juos buvo, yra ir bus vertinami visuomenės.
Į ministrų politinių patarėjų komandos formavimą, kaip teigė patarėjas, S.Skvernelis nesikišo: „Tačiau visi ministrai turi prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, nes pagal juos buvo, yra ir bus vertinami visuomenės. Savo sprendimus jie patys ir turėtų komentuoti.“
„Taip pat ministrai neša atsakomybę už savo suformuotos politinės komandos veiksmus“, – įspėjo S.Malinauskas.
Seimo nariai A.Palionis, R.Tamašunienė ir J.Narkevičius ministrais tapo po to, kai „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Krikčšioniškų šeimų sąjunga ir „tvarkiečiai“ pasirašė atnaujintą koalicijos sutartį. Su ja galite susipažinti čia.