Įprastai eiliniai Seimo rinkimai vyksta antrą spalio mėnesio sekmadienį, pakartotinis balsavimas – po dviejų savaičių. Tokios datos įrašytos Lietuvos Konstitucijoje.
LVŽS: esama praktika – žalinga
Savo ruožtu LVŽS Seimo rinkimus siūlė organizuoti metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo pabaigos.
„Siekdami darnios viešųjų finansų politikos, stengsimės Seimo rinkimų datą suderinti su biudžeto rengimo ciklu. Siūlome, kad Seimo rinkimai būtų organizuojami kalendorinių metų pradžioje, vėliausiai – iki kovo mėnesio pabaigos“, – 2016-aisiais savo programoje, su kuria pateko į Seimą, skelbė partija.
Anot jos, pakeitus datą, naujai išrinktas Seimas deramai galėtų prižiūrėti visą biudžeto rengimo procesą, kuris prasideda balandžio mėnesį ir pasibaigia spalį–lapkritį.
„Įgyvendinus šią reformą bus atsisakyta žalingos dabartinės praktikos, kai naujai išrinktam Seimui tenka priimti anksčiau išrinkto Seimo suformuotos vyriausybės parengtą biudžetą“, – nurodė LVŽS, o visi šie teiginiai galiausiai buvo perkelti ir į Vyriausybės programą.
Pataisų pateikimas įvyko
Grupė valdančiųjų „valstiečių“ kartu su Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais 2016 metų pabaigoje pasiūlė keisti Konstituciją – mažinti parlamentarų skaičių ir kartu Seimo rinkimus perkelti į kovą.
Seimas per pateikimą tokioms pataisoms pritarė, „už“ balsavo 67 parlamentarai. Tiesa, priėmimo metu tam, kad pavyktų pakeisti Konstituciją, reikėtų didesnio – bent 94 tautos atstovų – palaikymo.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė į iniciatyvą paankstinti Seimo rinkimų datą pažiūrėjo palankiai. Visgi akcentavo, kad ir tai padarius, naujai suformuotas Ministrų kabinetas (o tuo pačiu ir Seimas) „dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybių nuo pradžios dalyvauti naujų biudžetinių metų valstybės biudžeto projekto rengimo procese“.
Konstitucijos pataisas Seime apsvarstė papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir iš esmės joms pritarė. Tuomet įstatymo projektas turėjo pasiekti pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Konstitucijos komisiją, bet jų išvadų nėra iki šiol.
Pataisos dėl Seimo rinkimų datos keitimo į plenarinių posėdžių salę turėjo sugrįžti 2017-ųjų pavasario sesijoje, bet iš stalčiaus taip ir nebuvo ištrauktos.
Prezidentūra: geros datos nėra
2019-aisiais prieš šalies vadovo rinkimus „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis vėl nusprendė prisiminti šią temą ir apie Seimo rinkimų datos keitimą žadėjo kalbėti su naujai išrinktu prezidentu bei opozicija, tačiau panašu, jog diskusijos niekur nepasistūmėjo.
„Seimo rinkimų datą reglamentuoja Konstitucija, todėl tik Seimo valia ji gali būti keičiama. Prezidento nuomone, būtent Seimas turėtų parodyti iniciatyvą keisti datą“, – šalies vadovo Gitano Nausėdos poziciją 15min perdavė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Pasak jo, prezidentas viešai yra užsiminęs apie tai, kad biudžetą rengia viena Vyriausybė, o įgyvendina kita. Kita vertus, universaliai geros datos esą taip pat nėra.
„Jei toks įstatymas būtų pakeistas 2019 metais, Seimo rinkimai 2020 metų pavasarį greičiausiai būtų neįvykę“, – išdėstė A.Bubnelis.
Šįmet biudžetą, kaip ir anksčiau, tvirtins nauja valdžia.
Situacija būtų sklandesnė, jei biudžeto projektas būtų svarstomas jau naujai išrinkto Seimo.
„Situacija būtų sklandesnė, jei biudžeto projektas būtų svarstomas jau naujai išrinkto Seimo. Pavyzdys prieš ketverius metus: Vyriausybė buvo patvirtinta gruodžio 13 dieną, o biudžetas Seime priimtas 14 dieną. Iš tiesų, to laiko gali ir pritrūkti“, – kalbėdamas LRT radijo eteryje, neseniai pripažino finansų ministras Vilius Šapoka.
Tad kas sutrukdė tęsti pataisų svarstymą?
A.Širinskienė: LVŽS ketinimų neatsižada
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad jis būtų buvęs beprasmis, nes valdantieji stokojo balsų.
„Nėra konstitucinės daugumos, kuri šį projektą remtų, nes dar pateikimo metu <...> labai aiškiai kitos politinės partijos sakė, kad valdžia gali pradėti dirbti ir rudenį, ir jas ta situacija tenkina. O konstitucinėms pataisoms, kaip žinote, reikia kvalifikuotos daugumos, ir labai didelės, o tokios mes niekada neturėjome. Tolesnis svarstymas, akivaizdu, kad buvo beprasmis“, – 15min komentavo ji.
„Valstiečiams“, pasak politikės, nepavyko pasiekti ir kitų tikslų, kurie buvo susiję su Konstitucijos keitimu, pavyzdžiui, sumažinti Seimo narių skaičiaus. Bet A.Širinskienė pažadėjo, kad ateityje LVŽS rems siūlymą keisti Seimo rinkimų datą, jei tokios paramos kam nors reikės.
„Jeigu naujas Seimas turės tokias iniciatyvas, aš manau, mes tikrai savo ketinimų neatsižadėsim. Realiai būtų protinga biudžetą svarstyti tada, kai iki jo priėmimo dar nėra likę vieno mėnesio ar pusantro. Nes dabar susiklosto situacija, kai ateina nauja valdžia su senos valdžios suformuotu biudžetu, kurį pakeisti per mėnesį sunku“, – dėstė parlamentarė.
P.Valiūnas: gal vis tiek reikia svarstyti
Konstitucijos komisija, pasak jos pirmininko Petro Valiūno, pataisų neapsvarstė, nes joms pritarė per mažai Seimo narių. Bet dabar esą galima prie šio klausimo grįžti.
Nebuvo daugumos palaikymo, matėm, kad čia iliuzija.
„Nebuvo daugumos palaikymo, matėm, kad čia iliuzija. Bet gerai, kad priminėt, bandysiu daryti komisijos posėdį ir šitą klausimą pagvildenti. Gal jau kitaip reaguos“, – 15min teigė P.Valiūnas.
Pastebėjus, kad netrukus keisis valdžia, o Konstitucijos pataisų svarstymas – ilgas procesas, ir gal nebėra prasmės daryti posėdžio šia tema, komisijos pirmininkas sudvejojo: „Taip, ten yra terminai... Aš nežinau. Reikės pasitarti frakcijoje dar, gal svarstyti vis tiek reikia.“
Seime Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama du kartus, o tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
