Dėl šiltos žiemos, panašu, erkės net nebuvo užmigusios, o tai sudarė sąlygas užsikrėsti erkiniu encefalitu vos ne ištisus metus, mano Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Per 2020-ųjų metų pirmus penkis mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 52 žmonės, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį užsikrėtusių buvo 33 gyventojai.
Pagrindinė prevencija apsisaugoti nuo viruso yra vakcina. Šių metų kovo ir balandžio mėnesiais pasiskiepijusių nuo erkinio encefalito yra 18,5 tūkstančio daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia ULAC.
Tačiau Vytauto didžiojo universiteto Biologijos katedros doktorantė Marina Sidorenko, atliekanti tyrimus apie žmonių užsikrėtimą erkiniu encefalitu ir viruso paplitimą erkėse, mano, kad gyventojai nepakankamai įvertina šios ligos riziką bei skiepų svarbą, todėl Lietuvoje infekcija kol kas valdoma nepakankamai.
Sprendimo dėl kompensacijų nėra
Gyventojai kaip esminę priežastį nesiskiepyti įvardija tai, kad miške nesilanko arba jiems skiepai yra per brangūs. Vienam asmeniui atlikti tris pirmuosius skiepus, kurie reikalingi imunitetui įgyti, kainuoja daugiau nei 100 eurų. Todėl pasiskiepyti gali ne kiekvienas norintis.
Dar praėjusią vasarą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga BNS teigė, kad kitais metais, tai yra 2020-aisiais, ketinama apsispręsti dėl kompensuojamos vakcinos nuo erkinio encefalito ir nutarti, kokioms gyventojų grupėms tokį skiepą galėtų apmokėti valstybė. Kodėl šis planas pamirštas?
„Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta priemonė nustatyti erkinio encefalito rizikos grupes, svarstyti jų skiepijimo galimybes 2020-ais metais. Dėl kilusios COVID-19 ligos pandemijos 2020-ais metais šis klausimas kol kas nėra svarstytas, sprendimai bus priimami atsižvelgiant į finansines galimybes“, – 15min nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
Keliaujantiems į Lietuvą – rekomendacija skiepytis
Prof. dr. S.Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad Lietuva priklauso erkinio encefalito endeminei teritorijai ir yra viena Europos šalių, kuriose rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu yra didžiausia.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) net ir turistams, vykstantiems į tokias šalis, kuriose skaičiuojami 5 ir daugiau užsikrėtimo atvejų, tenkančių šimtui tūkstančių gyventojų, rekomenduoja pasiskiepyti, o Lietuvoje, kaip teigia profesorius, užsikrėtimo atvejų riba neretai viršijama 4–5 kartus.
„Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų. Mes irgi agituojame už tai, kad bent dalis šitų skiepų būtų kompensuojama ar eigoje kada nors būtų kompensuojami net visi, galbūt atskiroms gyventojų grupėms“, – sako ULAC direktorius.
Mes irgi agituojame už tai, kad bent dalis šitų skiepų būtų kompensuojama ar eigoje kada nors būtų kompensuojami net visi, galbūt atskiroms gyventojų grupėms.
Europos valstybės erkių pernešamo viruso klausimą sprendžia skirtingai. Pavyzdžiui, Austrijoje, keletą metų stebint didelį erkiniu encefalitu užsikrėtusių gyventojų skaičių, skiepus nuo viruso imta kompensuoti.
„Valstybė įvedė skiepą kaip planinį. Suėjus vieniems metams vaikas skiepijamas nemokamai. Jie sumažino užsikrėtimo riziką nuo 700 iki 100 atvejų per metus“, – sako M.Sidorenko.
Ji tikina, kad Lietuvos Vyriausybei situacija taip pat yra žinoma, bet kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Jei ne visiems, tai kam?
Išskirti vienos grupės, kuriai vakcina galėtų būti kompensuojama, prof. dr. S.Čaplinskas negali. Pasak jo, galbūt kompensacija skiepams galėtų būti skirta vaikams, nes šiems, susirgus erkiniu encefalitu, neretai lieka tam tikras neįgalumas, vaikas gali būti irzlesnis, dirglesnis, jį gali varginti dažnesni galvos skausmai.
Kita aukštos rizikos grupė yra lauke, gamtoje dirbantys žmonės, pavyzdžiui, miškininkai ar medžiotojai. O trečioji – senjorai.
„Vieni galbūt turi daugiau laiko praleisti gamtoje, o kiti renka miško gėrybes, kad prisidurtų kapeiką prie savo gyvenimo“, – svarsto profesorius.
M.Sidorenko erkinio encefalito profesine, gamtoje dirbančių žmonių liga jau nebevadina, nes užsikrėtimai yra labai įvairūs. Beveik vienodai serga moterys ir vyrai.
„Lietuvoje kaimo ir miesto gyventojų sergamumo intensyvumas beveik nesiskiria. Daugiau nei pusė erkiniu encefalitu sergančių pacientų yra užsikrėtę artimiausiose vietose, esančiose aplink namus, miesto parkuose, soduose ir su gyvūnais“, – teigia ji.
Tačiau, pasak mokslininkės, reikėtų atkreipti dėmesį į imunitetą – kuo šis stipresnis, tuo lengvesne erkinio encefalito forma yra sergama, o kuo vyresnis žmogus, tuo jo imunitetas silpnesnis.
Ligos atvejai gali sunkėti
Doktorantė M.Sidorenko sako, kad ateityje sergamumas erkiniu encefalitu gali augti. Ir ne tik dėl erkėms palankių klimato pokyčių, bet ir dėl to, kad gali atsirasti naujų, sunkesnių erkinio encefalito atvejų.
Jau dabar yra rasta nauja, Lietuvai nebūdinga erkių rūšis, kuri taip pat perneša erkinio encefalito virusą, tik ją mokslininkai dar turi ištirti.
„Dabar Lietuvoje yra erkinio encefalito europinis potipis. Jis, palyginus su kitais, yra lengviausias, o mirštamumas mažesnis. Mes bijome, kad pas mus gali atsirasti kitos rūšies erkių, o atsirasti jų gali, kadangi kitą rūšį turi mūsų kaimynai, Latvija arba Estija“, – pasakoja M.Sidorenko.
Be to, erkinis encefalitas nėra vienintelė erkių pernešama liga. Pavyzdžiui, nuo Laimo ligos skiepai neapsaugo. Visgi ULAC vadovas sako, kad greitai ištraukus įsisiurbusią erkę galima šios ligos išvengti, o erkinio encefalito virusui tokia pati greita reakcija neturi reikšmės, nes erkė, savyje nešiojanti virusą, jį paleidžia į žmogaus organizmą vos tik įsisiurbusi.
Ar erkė nešiojo savyje virusą, ar ne, profesorius tikrinti laboratorijoje nerekomenduoja, nes tai kainuoja, tačiau nieko nekeičia. Užuot tikrinusis laboratorijoje, jis ragina įdėmiai stebėti savo sveikatą.