Iniciatyvą keisti įstatymą ir kasmet nuo 2021 metų gruodžio bene 600 tūkst. šalies gyventojų mokėti 200 eurų tryliktą pensiją parodė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Ši partija į naujai išrinktą Seimą nepateko.
Siūlymą aktyviai rėmė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jį įtraukusi į savo rinkimų programą.
Žadėjo, kad ras finansų
Kalbos apie poreikį įteisinti tryliktą pensiją kilo ne tik rinkimų, bet ir biudžeto svarstymų fone – šios išmokos įteisinimas per vienerius metus valstybei atsieitų apie 120–180 mln. eurų.
„Mūsų ekonominė situacija tokia, kad mes tikrai galime turėti šitą įstatymą ir galime leisti sau tokį malonumą – išmokėti tryliktą pensiją“, – prieš įstatymo projekto pateikimą Seime kalbėjo „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis.
Seimo „valstiečių“ frakcijos narys, dabar laikinai pareigas einantis premjeras S.Skvernelis tąkart neabejojo Seimo ryžtu įteisinti tryliktą pensiją.
„Po pateikimo bus pritarta, net neabejoju. Manau, tai vienas iš būdų, kalbant apie vieną iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, kuris galėtų būti kaip papildomas stimuliavimas“, – kalbėjo premjeras.
Jis teigė, jog po pateikimo Vyriausybė rengs išvadą ir šios pensijos mokėjimui ieškos finansų.
Vyriausybė turi numačiusi finansavimo šaltinius.
„Vyriausybė turi numačiusi finansavimo šaltinius, jeigu reikėtų įgyvendinti įstatymą“, – jau spalio 20-ąją Seime žurnalistams komentavo S.Skvernelis, bet kas tie šaltiniai būtų, atskleisti nepanoro.
Premjeras aiškino, jog šaltinius įvardys tada, jei Seimas priims įstatymo pataisas, ir leido suprasti, jog kitų metų biudžeto projekte eilutės tryliktos pensijos mokėjimui kol kas nėra.
„Negali būti biudžete numatytos išlaidos, kai dar nėra įstatymu įtvirtintos. <...> Kai bus įstatymas, bus įvardintas ir šaltinis“, – tikino S.Skvernelis.
Skeptiškai vertino ne tik opozicija, bet ir ministrai
Jo vadovaujamos Vyriausybės nariai nebuvo drąsūs stoti į tryliktosios pensijos šalininkų gretas: finansų ministras Vilius Šapoka tikino, jog dabar šalis turi vengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir tokios pensijos kitų metų biudžete tikrai nebus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neslėpė manantis, kad siūlymas mokėti tryliktą pensiją – rinkiminis žingsnis.
„Šiuo atveju, taip, kaip atsirado Seime, galima būtų nuspėti, kad tai yra rinkiminis siūlymas ir matosi, kad tai partijai, kuri siūlė, būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ta korta nepaėjo, nepavyko pritraukti daug daugiau balsuotojų“, – jau po Seimo rinkimų, spalio 20-ąją „Žinių radijui“ komentavo L.Kukuraitis.
„Jeigu ir galėtų atsirasti tokia pensija, ji turėtų būti paremta tiek tvariais finansais, tiek socialiai teisinga“, – pridūrė jis.
Tuo, kad rinkimai yra vienintelė priežastis kalbėti apie tryliktą pensiją, neabejojo opozicija.
„Manau, kad tryliktosios pensijos, greičiausiai, nebeliks. Aš taip manau, kad bus pamiršti šitie rinkiminiai pažadai. Ir tas rinkėjas pensininkas, kuris laukia tos tryliktosios pensijos... Gali būti tas pažadas neįvykdytas“, – LRT televizijos eteryje svarstė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Paskutinį posėdį prieš rinkimus bandote padovanoti 200 eurų, pasirodyti kaip
Kalėdų seneliai.
O konservatorė Gintarė Skaistė kreipėsi tiesiai į valdančiuosius.
„Šis jūsų pasiūlymas toks akivaizdus priešrinkiminis pasifrantinimas, kai paskutinį posėdį prieš rinkimus bandote padovanoti 200 eurų, pasirodyti kaip Kalėdų seneliai. <...> Visgi skurdas ir skurdo naikinimas nesusijęs su vienkartinėmis išmokomis. Man atrodo, daug nuosekliau būtų didinti senatvės pensijas, kurios yra mokamos kas mėnesį, o ne dovanoti dovanas vieną kartą per metus“, – per Seimo posėdį sakė ji.
Tikino, jog siūlymas su rinkimais nesusijęs
Bet premjeras su tokiais vertinimais nesutiko.
„Tai nėra rinkiminis dalykas. Jeigu nuosekliai žiūrėtum, tas idėjas jie (LLRA-KŠS) kėlė seniai, nuo pirmų kadencijos dienų. Tai nėra rinkiminis triukas. Daugiau negu 10 valstybių tokią [pensiją] vienokia ar kitokia forma turi“, – aiškino jis.
„Senjorai – ta visuomenės grupė, kuriai reikia tokių papildomų pajamų, tik klausimas, kaip apsispręs Seimas“, – pridūrė S.Skvernelis.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir R.Karbauskis.
„Trylikta pensija niekaip nebuvo susijusi su rinkimais. Jeigu kas nors to nesupranta, aš tą pakartosiu, nes tai yra ne Lietuvos išmislas. Trylikta pensija yra įteisinta visoje eilėje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje“, – dėstė jis.
O „valstiečių“ frakcijos narys Robertas Šarknickas į rinkimų foną išvis siūlė nekreipti dėmesio.
„Koks skirtumas, ar dabar rinkimų laikotarpis, ar ne rinkimų. Šita mintis buvo jau seniai, buvo apie ją kalbama ne tik šiame Seime, bet ir praeituose seimuose. Mes dabar turime galimybę tai įgyvendinti ir padėkime visi bendrai, ir nereikės eskaluoti daugiau“, – per Seimo posėdį ragino jis.
Parlamentarai taip ir padarė – balsų dauguma pateikimo stadijos metu siūlymui įteisinti tryliktą pensiją pritarė.
Vyriausybė vėluoja su išvada
Seimas taip pat paprašė Vyriausybės parengti projekto išvadą. Toliau – svarstymas Socialinių reikalų ir darbo komitete, o lapkričio 10-ąją – Seime.
Bet nieko panašaus neįvyko, o ir Vyriausybė su išvada vėluoja.
Seimo valdyba išvados dėl tryliktosios pensijos projekto užsiprašė spalio 15-ąją. Pagal Seimo statutą, Vyriausybė ją paruošti turėjo per keturias savaites, bet to nepadarė iki šiol. Ją tik rengiamasi svarstyti.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) su kitomis institucijomis suderintą nutarimo projektą Vyriausybei pateikė 2020-11-18. Mūsų turimais duomenimis, klausimą planuojama įtraukti į LRV 2020-12-02 posėdžio darbotvarkę“, – atsakyme 15min nurodė ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Žemaitytė-Budnikienė.
Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius atsakyme 15min teigė, jog SADM parengtą išvados projektą gavo, ir gruodžio 1-ąją jį ketinama svarstyti tarpinstituciniame ministerijų atstovų pasitarime, o gruodžio 2-ąją – Vyriausybės posėdyje.
Kodėl dokumento rengimas vėluoja, niekas taip ir nepaaiškino.
Lėšų neatrado
SADM išvados projekte nurodė iš esmės pritarianti iniciatyvai įteisinti tryliktą pensiją, tačiau pabrėžė, jog dabar „nėra galimybių prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų“ – išmoką siūlė pradėti mokėti ne nuo 2021, o nuo 2022 metų.
Ministerija taip pat siūlė diferencijuoti tryliktosios pensijos dydį pagal pajamas, susieti ją su infliacijos augimu bei numatyti aplinkybes, kada ši išmoka nebūtų mokama.
Po spalį įvykusių Seimo rinkimų „valstiečiai“ valdžią užleido konservatoriams, o patys atsidūrė opozicijoje. Partijos lyderis R.Karbauskis ėmė abejoti, ar įteisinti tryliktąją pensiją visgi pavyks.
Tikriausiai sunkiai pavyktų surinkti 71 balsą bet kokiam projektui, kokį siūlytume.
„Praktiškai klausimas yra, ar mums pavyks sumobilizuoti visus iki vieno savo Seimo narius <...>. Sunku pasakyti, tikriausiai sunkiai pavyktų surinkti 71 balsą bet kokiam projektui, kokį siūlytume“, – po antrojo Seimo rinkimų turo kalbėjo R.Karbauskis ir tai vadino vienu svarbiausių darbų, kuriuos „valstiečiai“ bandys įgyvendinti per likusį laiką iki valdžios perdavimo.
Tiesa, R.Karbauskis visai neseniai pasitraukė iš Seimo ir klausimą dėl tryliktosios pensijos – kaip ir kitus – paliko likimo valiai. Ketvirtadienį su juo susiekti ir apie tai pasikalbėti nepavyko.
Seimo konservatorius Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nesiėmė vertinti, ar komitetas, o ir naujai išrinktas Seimas palaikys iniciatyvą dėl tryliktos pensijos. Tiesa, jis pabrėžė, jog siūlymą turės apsvarstyti ir naujai suburta Vyriausybė.
„Kai Vyriausybė antrą kartą peržiūrės visa tai, kas yra susiję su finansais ir papildomais ištekliais, įvertins galimybes, tam grįžus, pagal procedūras į Seimą, mes svarstysime visus tuos įstatymus“, – 15min komentavo M.Lingė.
Dabar biudžeto projektą tobulina Vyriausybė. Antrasis jo svarstymas Seime – gruodžio 17-ąją.