Po Seimo rinkimų 2016-aisiais valdančiąją koaliciją subūrė „valstiečiai“ ir Socialdemokratų partija, Seime dauguma turėjo 73 balsus.
Socialdemokratų partijai skilus, „valstiečiai“ su dalimi atskilusių Seimo socialdemokratų pasirašė deklaraciją dėl bendro darbo arba kitaip – sudarė „frakcijų koaliciją“. Kai gimė Socialdemokratų darbo partija, „valstiečiai“ pasirašė koalicijos sutartį su ja.
Vėliau kvietimo sudaryti bendro darbo sutartį su valdančiųjų partijų „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ frakcijomis sulaukė opozicijoje dirbę „tvarkiečiai“. Tokia sutartis sudaryta 2018-ųjų rugsėjį, susiformavo 73 Seimo narių, įskaičiuojant Seimo pirmininką, dauguma.
Tokia forma „tvarkiečiai“ dirbo iki prezidento rinkimų. Ir, regis, ji buvo patogi „valstiečiams“. Ministrų portfelių su niekuo nereikėjo dalintis, LVŽS turėjo ir premjero, ir Seimo pirmininko pozicijas. Kone visus valdžios svertus.
Partijų susitarimo norėjo patys „valstiečiai“
Tačiau jau po pirmojo prezidento rinkimų turo, kai į antrąjį nepateko „valstiečių“ kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis, „valstiečiai“ „Tvarką ir teisingumą“ pakvietė sudaryti sutartį dėl koalicinės Vyriausybės.
R.Karbauskis tuomet aiškino, kad valdančioji dauguma turi turėti maksimalų narių skaičių, kad galėtų „naujai išrinktam prezidentui pasakyti ir užtikrinti, kad tiek balsų yra koalicijoje“, įrodyti, kad LVŽS pasiryžusi tęsti darbus ir įgyvendinti Vyriausybės programą.
„Tvarkiečiai“ įsijungė į derybas: prašė postų, taip pat – įvesti 5 proc. PVM tarifą šviežiems maisto produktams, suteikti daugiau galių ir finansų savivaldai ir panašiai.
Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija – tos, kurių vadovais galėtų būti „tvarkiečių“ atstovai, tuomet kalbėjo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis ir pats matavosi finansų ministro kėdę.
Klibančius „tvarkiečius“ paramstė savais
Derybų įkarštyje iš Seimo „tvarkiečių“ frakcijos Darbo partija atšaukė savo atstovą Valentiną Bukauską. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas BNS sakė, kad partijos sprendimas gali keistis, jei „darbiečiai“ būtų įtraukti į koalicijos derybas.
Derybos vyksta su partijomis, kurios turi frakcijas. Neįsivaizduoju, kaip derėtis su partija, kuri neturi frakcijos, – sakė R.Karbauskis.
R.Karbauskis teigė, kad su politine jėga, kuri Seime neturi frakcijos, nesiderės.
„Derybos vyksta su partijomis, kurios turi frakcijas. Neįsivaizduoju, kaip derėtis su partija, kuri neturi frakcijos“, – naujienų agentūrai ELTA tuomet kalbėjo politikas.
Minimalaus dydžio „tvarkiečių“ frakcija visgi griuvo, bet buvo išgelbėta „valstiečių“ atstovės Agnės Širinskienės. Kilus ginčui, ar ji būdama „tvarkiečių“ atstovė gali eiti pareigas, pagal kvotą priklausančias LVŽS, frakciją paliko. Jos vietą užėmė kita „valstiečių“ atstovė – Audronė Jankuvienė.
Žadėjo skaitlingesnę daugumą ir stabilumą
Po daugiau nei mėnesio derybų Seime gimė 76 atstovų (kartu su Seimo pirmininku) dauguma.
„Labai džiaugiuosi, kad mes po ilgo laiko galim konstatuoti, kad Seime susiformuoja dauguma, kuri turi aritmetinį skaičių, virš 71 nario“, – tuomet kalbėjo R.Karbauskis ir žadėjo, kad su šia dauguma „procesas vyks labai sklandžiai“.
„Dauguma yra suformuota ir labai tikiuosi, kad mes tą stabilumą valstybėje, kurį išlaikėme 2,5 metų, išlaikysime minimum iki kadencijos pabaigos. Šitas susitarimas labai svarbus dėl to, kad ta žmonių gerovė, kurią mes savo pastangomis stengiamės didinti visom įmanomom priemonėm – vaiko pinigai, socialinės išmokos ir visa kita, ji turės tęsinį“, – reiškė viltį politikas.
Taip pat jis dėstė, kad LVŽS po derybų nieko neprarado.
„Mes nepraradome [ministrų postų], mes sudarėme koaliciją, tai šioje vietoje reikėtų pasidžiaugti, kad dabar koalicija skaitlingesnė ir visos partijos pasiūlys žmones, kurie puikiai tvarkysis savo srityse“ – vos pasirašęs partijų koalicijos sutartį kalbėjo R.Karbauskis.
Tačiau pagal koalicijos sutartį „valstiečiai“ atsisakė Seimo pirmininko posto, vidaus reikalų, susisiekimo, krašto apsaugos ir susisiekimo ministrų portfelių.
Skaitlingesnė koalicija išgyveno 67 dienas
Žadėtoji stabilesnė ir skaitlingesnė koalicija nesulaukė nė šimtadienio. Pirmąją Seimo rudens sesijos dieną „tvarkiečių“ frakcija iširo antrą kartą per du mėnesius – iš jos iškart pasitraukė keturi nariai.
Vyriausybė formaliai neteko daugumos.
„Derybose, aš skaityčiau, kad reikėjo daugiau tartis su frakcija. O Remigijus vienašališkai... Tuos dalykus, sprendimus mes sužinodavome tik iš žiniasklaidos“, – sprendimą trauktis aiškino „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius ir kaltino R.Žemaitaitį priiminėjus vienašališkus sprendimus.
Anksčiau į tas pačias derybas su „valstiečiais“ partijos pirmininką nuolat lydėjęs V.Kamblevičius ėmėsi iniciatyvos burti naują frakciją, o partijos lyderis R.Žemaitaitis, užimdamas Seimo vicepirmininko pareigas, atsidūrė Mišrioje Seimo narių grupėje.
Tiesa, jis ir toliau žadėjo palaikyti Seimo daugumos sprendimus.
Praėjusią savaitę frakcija „Lietuvos gerovei“ ir atsirado. Joje: partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai V.Kamblevičius, Juozas Imbrasas, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava ir nepartiniai Ona Valiukevičiūtė, Rimas Andrikis bei Algirdas Butkevičius.
Frakcija dar nė nebuvo susikūrusi, kai premjeras ir R.Karbauskis pradėjo viešas derybas dėl jos paramos Vyriausybei ir prisijungimo prie koalicijos.
„Visi planuojami frakcijos nariai nuosekliai, nuo pat pirmos dienos ir balsavo už Vyriausybės programą, ir balsuodami palaiko (projektus – BNS). Niekas nepasikeitė, mes turime daugumą“, – dėstė premjeras Saulius Skvernelis.
Turi dvi koalicijos sutartis – kuri tikra?
Valdantieji ir nauja frakcija susiderėjo per savaitę – sutarė remti Vyriausybės programą, konsultuotis aktualiais klausimais ir ieškoti bendrų sprendimų, rengti ir remti bendrus teisės aktų projektus, anksčiau koalicijos išskirtus prioritetinius darbus.
„Nuo šios dienos vėl atstatyta dauguma Seime, jau nebėra mažuma“, –pasirašęs frakcijų koalicijos sutartį ir vėl džiaugėsi R.Karbauskis.
Frakcijos formaliai suformavo 75 Seimo narių daugumą, nors, tikėtina, jų sprendimus palaikys LVŽS palikęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir be „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos parlamente likęs R.Žemaitaitis.
Tiesa, šio politiko vaidmuo valdančioje koalicijoje taip ir liko neaiškus – R.Karbauskis pareiškė, kad R.Žemaitaitis, pagal Seimo statutą, esą nėra koalicijos narys, nors partijų koalicijos sutartis, kurią šią vasarą ir pasirašė R.Žemaitatis, anot R.Karbauskio, tebegalioja ir pasirašius naują frakcijų susitarimą.
Pagal Seimo statutą, Seimo dauguma yra laikomos tos parlamento frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės.
Šįkart „valstiečiai“ dirba dvigubu formatu. Turėdami pusiau veikiančią partijų koalicijos sutartį dėl Vyriausybės formavimo ir nežinia, ar veiksiančią frakcijų koalicijos sutartį.
