Antradienį Seimas A.Ramanauskui–Vanagui valstybės vadovo statusą suteikė gana vieningai – už balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 7, nors Seimo kviesti ekspertai dėl to iki galo nesutarė. Tuo tarpu teisininkai ir istorikai gana vieningai vertina V.Landsbergio vaidmenį 1990-1992 m., tačiau čia nesutaria politikai.
Norėjo „dovanos“ gimtadienio proga
15min primena, kad pernai rugpjūtį, artėjant V.Landsbergio 85-ajam jubiliejui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė siūlysiąs Seimui pripažinti profesorių 1990-1992 m. buvus valstybės vadovu.
„Taip, tokių svarstymų yra. Jų buvo kiekviename Seime ir, manau, yra neteisinga iki šiol nepripažinti to, ką žmonės puikiai supranta, kad profesorius V.Landsbergis buvo šalies vadovas“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ tuomet sakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Jis tvirtino, kad būtų gražu atiduoti V.Landsbergiui skolą spalį artėjant jo 85 metų jubiliejui: „Tokie žmonės yra kaip simboliai. Jie turbūt yra dovana mums. Tai šita mūsų dovana jam yra tik tam tikra kompensacija.“
Tiesa, jis pripažino, kad idėjos nebuvo aptaręs net su valdančiaisiais.
„Reikia turėti garantuotą daugumą ir tik tada kelti tuos klausimus. Kol kas aš tik sakau savo nuomonę. Aš esu įsitikinęs, kad jis buvo šalies vadovas. Bet leiskite mums padirbėti ir sužinoti Seimo daugumos nuomonę“, – kalbėjo V.Pranckietis.
R.Karbauskis: A.Ramanausko-Vanago ir V.Landsbergio teisinės situacijos skiriasi
Progos išgirsti Seimo daugumos nuomonę projektą svarstant parlamento salėje Seimo pirmininkas neturėjo. Išgirdęs, kad idėjos nepalaiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, jis nė neparengė valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui suteikiančio teisės akto projekto.
O R.Karbauskis buvo griežtas. Jis iškart pareiškė nematantis galimybių tai padaryti.
„Akivaizdu, kad ponas V.Landsbergis nebuvo rinktas. (...) Jokių teisinių galimybių Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką prilyginti valstybės vadovui arba Lietuvos Prezidentui nėra“, – pernai rudeniop žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.
R.Karbauskis argumentavo, kad to daryti esą neleidžia Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
„Valstiečių“ lyderis ir dabar, praėjus daugiau nei metams, aiškina, kad valstybės vadovo statuso V.Landsbergis nevertas, nes esą dėl Atkuriamojo Seimo pirmininko teisinio statuso ne kartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
„R.Karbauskis primena, jog aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo: „Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai.“
2002 metų birželio 19 d. nutarime savo doktriną Teismas plėtojo dar toliau, pažymėdamas, kad „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“. R.Karbauskis nekvestionuoja Konstitucinio Teismo doktrinos“, – atsakyme 15min teigia R.Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.
R.Karbauskio teigimu, yra dvi skirtingos istorinės ir, kas svarbiausia, – teisinės situacijos.
A.Ramanauskui–Vanagui valstybės vadovo statusą pasiūlė ne kas kitas, o pats R.Karbauskis. Tačiau jis nemato paradokso, kad toks statusas suteikiamas partizanų vadui, o faktiškai aukščiausias pareigas valstybėje ėjusiam pareigūnui – ne.
„R.Karbauskio teigimu, yra dvi skirtingos istorinės ir, kas svarbiausia, –teisinės situacijos. Kaip jau buvo minėta, Atkuriamojo Seimo pirmininko statusą yra aiškiai apibrėžęs Konstitucinis Teismas. R.Karbauskio nuomone, jeigu nuolat kyla šie klausimai, gal būtų tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti jį priimti sprendimą dėl nutarimų, kuriuose šis statusas apibrėžtas, išaiškinimo? Jau ir anksčiau jis yra sakęs, kad tokią iniciatyvą palaikytų.
Kalbant apie A.Ramanauską–Vanagą, jis primena, kad Seimas ankstesnėse kadencijose yra priėmęs rezoliuciją dėl Jono Žemaičio–Vytauto, pripažindamas jį buvus valstybės vadovu. (…) Jonas Žemaitis–Vytautas buvo Tarybos (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos – red. past.) pirmininkas. Jam mirus, šias pareigas de facto ėjo pavaduotojas, A.Ramanauskas–Vanagas“, – „valstiečių“ pirmininko poziciją aiškina D.Vencevičienė.
V.Sinkevičius: kalbama ne apie prezidento statusą
Tačiau R.Karbauskio samprotavimus apie V.Landsbergio atveju esą egzistuojantį Konstitucinio Teismo išaiškinimą dar pernai yra paneigęs konstitucinės teisės ekspertas, Konstitucijos kūrėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Jis akcentavo, kad Seimo pirmininkas kalbėjo ne apie prezidento, o apie valstybės vadovo statuso pripažinimą Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkui.
„Tai ne smulkmena, o esminis dalykas, neleidžiantis iškreipti Seimo pirmininko pasiūlymo, kuris svarstytinas remiantis ne politiniais, emociniais, o pirmiausia teisiniais argumentais“, – teigė V.Sinkevičius.
Jis aiškino, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs tik dėl Prezidento statuso suteikimo, o ne istorinės tiesos įtvirtinimo.
„Kalbame apie valstybės vadovo statuso teisinį pripažinimą (įtvirtinimą), o ne jo suteikimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, kaip aukščiausio Lietuvos Respublikos pareigūno, turėjusio ir vykdžiusio valstybės vadovo įgaliojimus, politinio ir teisinio statuso įprasminimas įstatymu yra būtinas siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, taip pat įtvirtinti atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo institucijos istorinį ir teisinį tęstinumą“, – teigė V.Sinkevičius.
V.Pranckietis nieko nebesiūlys
Būtent su šiuo ekspertu pernai rudenį dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui tarėsi Seimo pirmininkas V.Pranckietis, sulaukęs R.Karbauskio nepritarimo idėjai.
Po susitikimo su teisininku V.Pranckietis dar tikino, kad minties neatsisako, tik nebesies idėjos su V.Landsbergio gimtadieniu.
„Apie laiką dar nekalbame, kalbame apie idėją. Aš tą jau daug kartų kalbėjau. Paprašiau profesoriaus konsultacijos tuo klausimu. (…) Padėjo susivokti toje situacijoje. O ta situacija dabar yra tokia, kad kalbame apie valstybės vadovo, ir tik apie tokią visada ir buvo kalbama, poziciją“, – teigė Seimo pirmininkas po šio susitikimo 2017 m. rugsėjo 4 dieną.
O ta situacija dabar yra tokia, kad kalbame apie valstybės vadovo, ir tik apie tokią visada ir buvo kalbama, poziciją.
Tačiau idėja teisės akto projektu taip iki šiol ir nevirto. O V.Pranckietis, nors pats buvo sakęs, kad apie galimybę V.Landsbergį pripažinti valstybės vadovu galvojo nuo balandžio ir apie tai kalbėjosi su kai kuriais politikais, įskaitant ir patį Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką, pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad idėją iškėlė ne jis, o žiniasklaida.
Dabar, kai Seimas nutarė valstybės vadovo statusą suteikti partizanų vadui A.Ramanauskui–Vanagui, Seimo pirmininkui minčių sugrįžti prie V.Landsbergio nekyla.
„Seimo pirmininkas pripažįsta, kad Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tuo metu buvo aukščiausias valstybės pareigūnas, tačiau pats nebekels klausimo valstybės vadovo statuso jam suteikimo ir garantijų įtvirtinimo“, – V.Pranckiečio nuomonę 15min perdavė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Kodėl idėjos atsisakė, V.Pranckietis nepaaiškino.
